Seime ieškoma sprendimų dėl Kuršių marių taršos: būklę toliau blogina žemės ūkio veikla

Klaipėda

BNS / Fotobankas nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

209182

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį aiškinosi, kokių sprendimų reikia, kad Kuršių marių tarša imtų mažėti, o vandens būklė jose pagerėtų. Teigiama, kad situacija mariose nekinta jau dešimtmetį ir šiuo metu yra kritinė, o jas labiausiai teršia žemės ūkis.

Parlamentinę kontrolę dėl itin didelės Kuršių marių taršos Aplinkos apsaugos komitete inicijavo socialdemokratas Linas Jonauskas.

„Susirūpinimą kelia ataskaitos, kurios rodo, kad nuo 2011 m. Kuršių marių būklė tik blogėja, tą ataskaitą pavarčius tai šiurpsta oda“, – posėdyje sakė L. Jonauskas.

Anot jo, Kuršių marias stipriai teršia žemės ūkis, o neišvalytos nuotekos į jas patenka ir iš gyventojų namų bei verslo subjektų.

Didžiausias teršėjas – žemės ūkis

Posėdyje dalyvavusi Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) direktorė Milda Račienė teigė, kad 2014-2019 metais dešimtyje vietų Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantėse ekologinė būklė buvo vidutinė, šešiose – bloga, o dar trijose – labai bloga.

„Tai nulemia ir visa geografinė situacija, ir blogi mainai vandens apytakos, ir, aišku, ten esančios krovos kompanijos, ir uostas, ir kitos įmonės“, – sakė ji.

Jos teigimu, viena pagrindinių vandens telkinių būklės blogėjimo priežasčių – pasklidoji tarša iš žemės ūkio. Taip pat prisideda sutelktoji tarša iš pramonės įmonių ir kitų ūkio subjektų, tačiau jos poveikis nusileidžia taršai iš žemės ūkio. 

„Mineralinių azoto trąšų pardavimai Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo daugiau kaip 80 proc., o fosforo mineralinių trąšų – apie 170 proc. Taip pat įtakos turi žemės ūkio veiklos kaita, kai labiau pereinama prie augalininkystės. Intensyvios augalininkystės pasėliai padidėjo daugiau kaip 60 proc., o pievų ir nedirbamos žemės plotų nuo 2005 m. sumažėjo daugiau kaip 30 proc.“, – teigė ji.

Smarkiai teršia ir kaimynai

L. Jonauskas posėdžio metu perskaitė vienos bendruomenės poziciją. Asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ teigimu, uosto įmonės iki šiol į marias išmeta didžiules teršalų koncentracijas.

„Marias teršia ne vien žemės ūkis. Deja, „Klaipėdos paketas“, įsigaliojęs 2021 m. pradžioje su griežtesniais aplinkosauginiais reikalavimais ir kontrole, kol kas neprisidėjo prie Kuršių marių būklės gerinimo (...). Pavyzdžiui, UAB „Bega“ daugybę metų viršija leidžiamas fosforo koncentracijas ir daugelis kitų. Todėl prašome griežtinti teršiančių įmonių kontrolę, didinti baudas“, – teigiama bendruomenių pozicijoje.

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2021 m. reidų bei patikrinimų metu buvo fiksuota 311 aplinkos taršos nuotekomis atvejų. Didžiąją dalį pažeidimų – 218 – padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas, pimena ELTA.

Be to, atliekant Kuršių marių bei Nemuno baseino monitoringą nustatyta, kad gana dideli teršalų kiekiai į vandenis patenka iš kaimyninių Lietuvos šalių – Kaliningrado srities bei Baltarusijos.

Dar 2016 metais Kaliningrado srities aplinkosaugininkai nustatė, kad šiame regione kasdien nuotekos Kaliningrado vandens telkiniams, Nemunui, Kuršių marioms ir Baltijos jūrai padaro žalos už daugiau nei 5 mln. eurų.  

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, prie prastos Kuršių marių būklės prisideda ir iš Baltarusijos teritorijos patenkantis vanduo – 32 proc. azoto ir 38 proc. fosforo taršos Nemunu patenkančios į marias yra iš šios kaimyninės valstybės.

Stiprins aplinkos apsaugos kontrolę

Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, žemės ūkio keliamą taršą vandens telkiniams, tarp jų ir Kuršių marioms, bandoma spręsti kompensacijomis ūkininkams.

„Manau, kad kertinis pokytis įvyko šioje kadencijoje, kai mes suplanavome iš esmės milijardą žemės ūkio paramos lėšų išleisti kitaip – per ekoschemas. Tai reiškia, kad mažiau vartojantiems trąšų bus skiriamos didesnės kompensacijos, neteršiantiems vandens pakrančių, vėlgi bus papildoma išmoka“, – teigė ministras.

Aplinkos ministerija situacijai spręsti planuoja imtis ir kitų priemonių. Tarp jų – siekis mažinti eutrofikaciją skatinančių maistinių medžiagų patekimą į Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinką, stiprinti vandenų srities aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, mažinti pavojingų cheminių medžiagų patekimą į jūros aplinką.

Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje dalyvavusios institucijos sutarė po metų įvertinti ir vėl aptarti, kaip šios ir kitos aplinkosauginės priemonės prisidėjo prie Kuršių marių ir kitų šalies vandens telkinių būklės gerinimo.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt