Seime – idėja bazinę algą didinti labiau nei siūlo Vyriausybė

Vilnius

A. Rutkausko nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

192368

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) svarstys galimybę bazinę pareiginę algą, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didinti labiau nei siūlo Vyriausybė. Svarstymas vyks po savaitės. 

Komitetas trečiadienį atsisakė iš esmės pritarti pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų sausio keturiais eurais iki 181 euro padidinti bazinę algą, – dėl didesnio jos kėlimo apsispręs Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

BFK nutarė aiškintis, kiek biudžetui kainuotų, jeigu ši alga būtų didinama bent iki 183 eurų, kaip siūlo socialdemokratas Algirdas Sysas. 

„Darbiečiai“ ją siūlo didinti iki 185 eurų. 

Laisvės frakcijos narys Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas įsitikinęs, kad biudžetininkų atlyginimų skaičiavimo tvarka yra „moraliai bankrutavusi“ ir ją reiktų keisti. 

„Tai nacionalinio saugumo klausimas, nes valstybė yra pavojuje, jeigu jos tarnautojai yra nekompetentingi ar turi įvairiausių silpnybių dėl nepakankamai adekvačių atlyginimų“, – komitete teigė V. Mitalas.     

„Darbietis“ Vytautas Gapšys tikino, kad politikų atlyginimai 2008 metų gruodį buvo gerokai didesni nei dabar, todėl jis siūlė komitetui analizuoti, kiek žmonių gauna priedus ir kokius, kokią atlyginimo dalį jie sudaro.  

„Įvairiausi yra priedai, premijos, priemokos, skatinimai. Prasideda subjektyvumo elementai – vieni gauna, kiti negauna, vienos įstaigos turi atlyginimų biudžetą, kurį gali perskirstyti, kitos neturi“, – kalbėjo parlamentaras.   

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pareiškė, kad 2008 metais Seimo nario alga prilygo generolo atlyginimui.

„Dabar yra tarp majoro ir pulkininko leitenanto“, – teigė jis. 

BFK pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad norint bazinę algą didinti iki 183 eurų, biudžete tam reikėtų papildomai apie 43 mln. eurų. 

„Tai tikrai ta suma, kurią galime surasti“, – teigė V. Gapšys. 

Vyriausybė siūlo nuo 2022 metų bazinį algos dydį didinti 2,3 proc. – nuo 177 iki 181 euro, tam reikėtų apie 86,1 mln. eurų.

„Tai būtų didžiausias jo pokytis nuo 2009 metų (tuomet jis siekė 183 eurus – BNS)“, – komitete teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyrius patarėja Agnė Naučerienė. 

Tokiu atveju nuo sausio apie 200 tūkst. darbuotojų atlyginimai padidėtų 16,8–129,2 euro, priklausomai nuo  koeficiento. Beveik 25 tūkst. mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų kitąmet gautų per 100 eurų didesnį atlyginimą.  

Pasak M. Majausko, prezidento atlyginimas nuo sausio didėtų 220 eurų, Seimo ir Vyriausybės vadovų – 100-103 eurais, Konstitucinio Teismo pirmininko – 129 eurais, KT teisėjų – 117 eurų, ministrų – 95 eurais, Seimo narių – 77,6 euro, didmiesčių merų – 76 eurais, valstybės tarnautojų su mažiausiu pareiginės algos koeficientu – 20 eurų, o dirbančių pagal darbo sutartis – 16,8 euro.

Nuo šių metų pradžios bazinis pareiginės algos dydis kilo vienu euru.  

Pareiginės algos pastovioji dalis apskaičiuojama bazinį pareiginės algos dydį dauginant iš konkrečiai pareigybei taikomo koeficiento. 

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt