Seime – du pasiūlymai, kaip aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito aplinkybes

Lietuva

Asociatyvi A. Rutkausko nuotr.

Reporteris BrigitaŠaltinis: Etaplius.lt

198574

Seimui praėjusį ketvirtadienį atsisakius sudaryti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją, opozicijai priklausantys parlamentarai šią savaitę pateikė du naujus siūlymus. 

52 Seimo nariai siekia, kad tyrimo imtųsi Seimo laikinoji tyrimo komisija iš 13 Seimo narių, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Ši komisija turėtų aiškintis „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą 2021 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesiais aplinkybes.    

Tuo tarpu 38 parlamentarai įsitikinę, kad tyrimą galėtų atlikti parlamentinis Užsienio reikalų komitetas. Jam siūloma suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus. 

Kaip BNS sakė Teisės ir teisėtvarkos komitete dirbanti Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė, du Seimo nutarimų projektai teikiami tikintis, kad vienas jų sulauks pritarimo. 

„Jeigu Seimas apsispręstų nekurti specialios komisijos, yra tikėtina, kad didesnį sutarimą pavyktų surasti dėl komiteto pasirinkimo. Kad komitetas imtųsi tyrimo kai kurie valdantieji kaip ir sutiktų. Čia toks taktikos dalykas“, – BNS teigė parlamentarė. 

Pasak jos, skirtumas būtų tik tas, kad į komisiją frakcijos laisviau galėtų deleguoti savo atstovus, o komitetų sudėtis nekeičiama. Kadangi komitete dirba ne visų frakcijų atstovai, tyrime dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, negalėtų dalyvauti kai kurios frakcijos.   

Užsienio reikalų komitete dirba devyni parlamentarai: keturi konservatoriai, du valstiečiai ir po vieną liberalą, Laisvės frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovą. Todėl tyrime nedalyvautų „darbiečių“, socialdemokratų ir Lietuvos regionų frakcijos atstovai. 

Jeigu būtų kuriama laikinoji tyrimo komisija, ji būtų sudaroma laikantis frakcijų proporcinio atstovavimo principo.  

Valdantieji specialiam tyrimui priešinsis 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlo pavesti tyrimą atlikti jo vadovaujamam komitetui – Seime jis registravo tokį pasiūlymą. 

„Mes ir toliau laikomės pozicijos, kad užteks parlamentinės kontrolės įrankių – tą galėtų atlikti Ekonomikos komitetas su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Laikysimės tos pačios pozicijos, o jokio parlamentinio tyrimo nereikia, bet jeigu atsitiks taip, kad užteks balsų jam, tai sieksime, kad jį atliktų Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas“, – trečiadienį BNS sakė L. Kasčiūnas. 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dirba 11 parlamentarų, jame nėra Laisvės frakcijos ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų.  

Liberalų frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas BNS teigė siekiantis, kad tyrimą atliktų Ekonomikos komitetas. Jis nusiteikęs registruoti tokį siūlymą. 

Savo ruoštu E. Gentvilas teigė, kad ketvirtadienį prieš plenarinį posėdį šiuo klausimu dar tarsis valdančiųjų koalicija. 

„Komisija tikrai nepraeis, o dėl tyrimo kažkuriame komitete dar tarsimės“, – teigė jis.   

Laisvės frakcijos vadovas Vytautas Mitalas BNS teigė, kad klausimą aptars frakcijoje. 

„Bet akivaizdu, kad atskiros parlamentinio tyrimo komisijos sudarymas nėra adekvatus šioje situacijoje. Komitetai laisva valia gali nagrinėti pagal savo kompetenciją (...). Vyriausybė artimiausiu metu  bet kokiu atveju pasiūlys sprendimo būdus. Tai ir bus atskirties taškas ateities diskusijoms, o ne tyrimui, kas tariamai ar tikrai vyko“, – sakė V. Mitalas.  

Ką apie „Belaruskalij“ trąšų tranzitą nori sužinoti opozicija 

Ir komisijai, ir komitetui Seimo nutarimo projekte siūloma atsakyti į tuos pačius vienuolika su „Belaruskalij“ trąšų tranzitu susijusių klausimų.  

Opozicija nori, kad būtų nustatyta, kokie atsakingi asmenys rugpjūčio 9 dieną pradėjo ir po to vykdė konsultacijas ir susitikimus su bankais, siekiant išsiaiškinti jų poziciją dėl JAV sankcijų bei įvertinti Lietuvos banko požiūrį šiuo klausimu.  

Taip pat siūloma išsiaiškinti rugpjūčio 23-osios „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio bei rugpjūčio 30 dienos įmonės vadovybės susitikimo su užsienio reikalų viceministru ir sankcijų grupės vadove aplinkybes ir kokie buvo priimti sprendimai bei tai, kiek su situacija buvo supažindinti užsienio reikalų bei susisiekimo ministrai. 

Tyrimo metu siekiama ištirti rugsėjo 24 dienos susisiekimo ministro susitikimo su OFAC (JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras – BNS) tyrėjais aplinkybes bei susipažinti su priimtais sprendimais, o taip pat nustatyti kitus bendradarbiavimo ar tarimosi su OFAC atvejus ir jų rezultatus.

Taip pat tyrėjams tektų įvertinti rugsėjo 28 dienos „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdžio aplinkybes bei nustatyti priimtus sprendimus ir už jų kontrolę atsakingus asmenis, o taip pat nustatyti, ar užsienio reikalų arba susisiekimo ministrai ar premjerė buvo informuoti apie iš „Belaruskalij“ gautus avansinius mokėjimus ir, jei taip, tai kokiu mastu, kokie jų veiksmai sekė po informacijos gavimo. 

 Parlamentarai turėtų įvertinti „Lietuvos geležinkelių“ kreipimąsi laišku į „Belaruskalij“ dėl perėjimo prie išankstinių apmokėjimų bei iš to sekusius susitarimus, nustatyti juos inicijavusius ir už juos atsakingus asmenis, avansinių mokėjimų gavimo aplinkybes.

Be kita ko tektų aiškintis aplinkybes, kurioms esant lapkričio 8-ąją „Lietuvos geležinkeliai“ gavo oficialų komercinį pasiūlymą iš vienos mokėjimų platformos dėl „Belaruskalij“ mokėjimų  aptarnavimo po gruodžio 8-osios bei įvertinti, kokia apimtimi apie šį pasiūlymą buvo žinoma užsienio reikalų arba susisiekimo ministrams, jų politinei komandai ir kokius sprendimus ar vertinimus ministrai ar jų politinės komandos pateikė „Lietuvos geležinkelių“ vadovybei.  

Siekiam įvertinimo, ar Vyriausybėje, dalyvaujant premjerei arba Vyriausybės kancleriui buvo aptartas „Belaruskalij“ trąšų tranzitas JAV sankcijų taikymo metu arba su tuo susiję avansiniai mokėjimai, ir, jei buvo, kokie sprendimai tranzito ir (arba) avansinių mokėjimų atžvilgiu buvo priimti. 

Per tyrimą norima išsiaiškinti, ar Vyriausybei, premjerei, ministrams, Seimo  komitetams, atsakingiems už nacionalinį saugumą, ekonomiką, užsienio reikalus, atsakingos institucijos  (Valstybės saugumo departamentas, „Lietuvos geležinkeliai“ ir kitos) teikė informaciją ir pasiūlymus dėl galimų rizikų įgyvendinant JAV sankcijas Lietuvoje bei jų valdymą, o taip pat kada ir kokių veiksmų ir sprendimų ėmėsi tokios informacijos gavėjai, kad būtų užtikrinti Lietuvos nacionalinio saugumo interesai, tinkamai vykdomi Lietuvos įsipareigojimai sąjungininkams ir partneriams. 

Tyrėjai aiškintųsi, ar buvo teikiama informacija apie nacionaliniam saugumui svarbių įmonių veiklą ir sandorius (esamus ir planuojamus), susijusius su JAV sankcijų įgyvendinimu. 

Tyrimą atliksiantys parlamentarai domėtųsi, kokių veiksmų ir kada valdantieji ėmėsi, kad būtų pasiruošta sankcijų įgyvendinimui, įvertintos jų ekonominės-socialinės pasekmės arba jos kompensuotos. 

 Taip pat norima identifikuoti, jei tokių esama, tiriamą situaciją reguliuojančių teisės aktų spragas ir pasiūlyti būdus bei priemones jų panaikinimui. 

Lietuvos Vyriausybė siekia nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito, gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms šiai Baltarusijos trąšų milžinei.

„Lietuvos geležinkeliai“ sutartį su „Belaruskalij“ pasirašė 2018 metų pavasarį, ji galioja iki 2023 metų pabaigos. Pagal ją per Lietuvą ir Klaipėdos uostą per metus gabenama apie 11 mln. tonų baltarusiškų trąšų.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt