Seime – siūlymas sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą

639c63720c0da20221216igphoto0322
Lietuva
Irmanto Gelūno, fotobanko nuotr.
Sniegė Balčiūnaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Seimas spręs, ar nuo 2024 metų sugriežtinti būsto nuomos kompensacijų mokėjimą – jas siūloma sieti su nuomininko pajamomis.

Parlamentarai šią savaitę priėmė svarstyto tokias Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pataisas.   

Kaip sakė jų iniciatorė konservatorė Aistė Gedvilienė, valstybė prisideda prie būsto nuomos nepasiturintiems gyventojams, bet esama daug piktnaudžiavimo atvejų – kompensacijas gauna ir pasiturintys žmonės. 

Todėl ji siūlo uždrausti mokėti kompensacijas mokėti dviem atvejais: kai būstas nuomojamas iš artimiausių giminaičių ar mokymo įstaigų bendrabučiuose. 

Kompensacijas gautų tik tie gyventojai, kurių metinė nuomos sutarties kaina neviršija 60 proc. jų pajamų. Subsidija neturėtų viršyti vieno valstybės remiamų pajamų dydžio – 2024 metais jis sieks 176 eurų per mėnesį vienam žmogui.  

A. Gedvilienės teigimu, Vilniaus mieste dažnai kompensacijas gauna ir prabangų būstą nuomojantys žmonės. Sostinėje kompensacijas gauna iš viso apie 4 tūkst. žmonių. 

Pasak jos, pernai biudžete kompensacijoms buvo numatyta 6 mln. eurų, bet teko papildomai skirti 3 mln. eurų ir tiek pat trūksta.  

„Kitais metais, matome, vien Vilniaus poreikis gerokai išaugs, jeigu nebus sudėlioti tam tikri saugikliai, kurie numatytų, kad parama atitektų būtent tiems žmonėms, kuriems ir turėtų priklausyti. Dabar yra tokių situacijų, kuomet būstą piliečiai nuomojasi ir už 1,8 tūkst. ir valstybė prisideda prie tokio būsto nuomos ir kompensuoja dalį, o gyventojai nurodo, kad jų visos pajamos praktiškai ir yra skiriamos būstui. Kyla klausimas, iš ko tie žmonės gyvena. Vadinasi, turbūt turi ir kitų pajamų“, – aiškino A. Gedvilienė.  

Pasak jos, esama ir tokių atvejų, kada žmogus gyvena pas tėvus bute, nuomojasi iš jų kambarį bei gauna už tai išmoką. Panašiai yra ir universitetų daugiabučiuose – studentai irgi sugeba gauti kompensaciją už nuomą. 

„Tokių apgavysčių irgi norėtumėme, kad nebebūtų“, – teigė komiteto pirmininkė.   

„Į studentus valstybė jau investuoja suteikdama lengvatines sąlygas, galimybes gyventi universitetų kambariuose. Tuo tarpu čia yra jau antra parama, kuri nėra visai sąžininga, bent jau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tokia pozicija“, – pridūrė ji.  

Tuo metu konservatorius Vilius Semeška siūlė neuždrausti kompensacijų gauti privačių mokslo įstaigų studentams, nes, pasak jo, jų bendrabučių nuomos kaina atitinka rinkos kainas.

A. Gedvilienė BNS sakė, kad nenustačius saugiklių kompensacijoms kitais metais vien Vilniuje reikėtų apie 18 mln. eurų. Biudžete tam visoje Lietuvoje numatyta tik 9 mln. eurų.