Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: ELTA
Tai tvirtina valdančiosios Laisvės partijos Seimo frakcijos narės Morgana Danielė ir Ieva Pakarklytė, kurios siūlo kitų metų biudžete numatyti papildomus 400 tūkst. eurų šioms reikmėms.
„Šiuo metu pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikiama fragmentiškai, tad pagalbą norintys gauti asmenys turi kreiptis į ne vieną instituciją. Net ir tokiu atveju, teikiama pagalba yra nevisavertė – pagrindinis dėmesys skiriamas įrodymų surinkimui ir fizinių pasekmių likvidavimui, tačiau emocinė ir psichologinė pagalba, jeigu ir yra skiriama, dažnai būna neatliepianti specifinių nuo tokio pobūdžio smurto nukentėjusių asmenų poreikių“, – teigiama šių Seimo narių pateiktame pasiūlyme biudžeto projektui.
Parlamentarės tvirtina, kad šiuo metu visa pagalbos sistema yra pakrikusi – įvairios institucijos ir nebendradarbiauja tarpuysavyje, ir teikia nevisavertę pagalbą. Tai, pasak M.Danielės ir I.Pakarklytės, dar labiau atstumia smurtą patyrusius žmones, nes šis smurtas ir taip turi „stigmą“, kuri atgraso kreiptis pagalbos.
„Savo funkciją tinkamai atlieka specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, dirbantys su smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje patyrusiais asmenimis, tačiau šių centrų teikiamos paslaugos nėra pritaikytos seksualinį smurtą patyrusiems asmenims. Dėl šios priežasties svarbu užtikrinti paralelias pagalbos paslaugas antram pagalbos žingsniui, kad medikai turėtų kur nukreipti nukentėjusius asmenis ilgalaikės pagalbos teikimui“, – teigiama pasiūlyme biudžeto projektui.
Politikės teigia, kad tarp tūkstančių į Lietuvą atvykusių karo pabėgėlių iš Ukrainos yra „daugybė“ seksualinę prievartą patyrusių asmenų, kuriems reikalinga specializuota ir kompleksinė pagalba.
„Medicininė pagalba prievartą patyrusioms moterims yra teikiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. liepos 30 d. įsakymu „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo galimai seksualinį smurtą patyrusiems moteriškosios lyties asmenims aprašo patvirtinimo“.
Ji yra nepakankama, kadangi minimas teisės aktas numato tik išimtinai biomedicinines priemones, surenkant prievartos įrodymus bei vykdant ligų ir neplanuoto nėštumo prevenciją – iš esmės nepasisakoma apie seksualinio išnaudojimo traumos psichologinių pasekmių valdymą bei krizės intervenciją, jau nekalbant apie reikiamos pagalbos suteikimą seksualinį smurtą patyrusiems vyrams“, – tikina pasiūlymo autorės.
Pasak jų, papildomų 400 tūkst. eurų suma prašoma pasitarus su nevyriausybinėmis organizacijomis, o tie pinigai būtų reikalingi nuo seksualinio smurto nukentėjusiems asmenims teikiant platesnės apimties paslaugas, specialistų mokymui bei kvalifikacijos kėlimui.
Seimo narių nurodomas šių lėšų šaltinis – „viršplaninių biudžeto pajamų ir pajamų, gautų iš akcizų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, panaudojimas“.
M.Danielė ir I.Pakarklytė dar šių metų rugsėjį buvo paskelbusios apie savo rengiamas įstatymų pataisas ir „apsaugos nuo seksualinio smurto paketą“. Tuomet itin daug diskusijų sukėlė to „paketo“ idėja, jog lytiniai santykiai galimi tik esant „labai aiškiam ir nedviprasmiškam“ abiejų pusių sutikimui, priešingu atveju gali grėsti baudžiamoji atsakomybė. Tačiau vėliau šios iniciatyvos įstrigo.
Galutiniai balsavimai dėl kitų metų biudžeto projekto ir jo priėmimo Seime numatomi jau kitą antradienį, lapkričio 22 d. Seimo nariai per visą biudžeto svarstymą parlamente paprašė papildomai padidinti jo išlaidas per 1,3 mlrd. eurų, tačiau Vyriausybė daugumai tokių pasiūlymų nepritarė. Dėl kai kurių pasiūlymų, tarp jų – ir mokesčių lengvatų – virė itin aršios politinės diskusijos ir pačios valdančiosios koalicijos viduje.