Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobanko nuotr.
Sniegė BalčiūnaitėŠaltinis: BNS
Parlamentarams bus pateiktos komitetų ir komisijų išvados dėl biudžeto, savo pozicijas išdėstys Seimo nariai.
Po pirmojo biudžeto svarstymo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei.
Premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad kitų metų biudžeto svarstymas parodys, ar dabartinė Vyriausybė turi daugumos Seime palaikymą.
Spalio 10-ąją Seimui pristatytą svarbiausią valstybės pajamų ir išlaidų planą premjerė yra pavadinusi saiko biudžetu dėl kitais metais įsigaliosiančių europinių finansinės drausmės taisyklių, leidžiančių ne didesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) viešųjų finansų deficitą.
Daugiausiai papildomų išlaidų biudžeto projekte yra numatyta pensijoms, socialinėms išmokoms, mokytojų algoms didinti ir paramai su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.
Daugiausiai diskusijų Seimo komitetuose kilo dėl parlamentarų siūlymų numatyti didesnį finansavimą keliams.
I.Šimonytė anksčiau sakė, kad Vyriausybė pasirengusi svarstyti visus siūlymus, kur rasti papildomų pajamų kelių priežiūrai – ji neatmetė, kad tam galima būtų skirti lėšų iš didėsiančio kelių naudotojų mokesčio, tačiau suma būtų simbolinė – maždaug 30 mln. eurų.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo Vyriausybei įvertinti galimybę skirti daugiau lėšų Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ir siūlo atsižvelgti į tai, kad iš padidintų kelių naudotojo mokesčio tarifų ir iš akcizo už automobilių degalus yra planuojamos surinkti didesnės pajamos.
Du Seimo komitetai siūlo šiai sričiai papildomai numatyti 217 mln. eurų.
Seime registruoti siūlymai automobilių registracijos arba vadinamąjį taršos mokestį irgi nukreipti keliams – kitais metais jo tikimasi surinkti apie 30 mln. eurų – maždaug tiek, kiek ir pernai (31 mln. eurų). Dabar šis mokesti patenka į biudžetą.
Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę pasiskolinti, kad šalies finansavimas gynybai pasiektų 3 proc. BVP.
Vyriausybė skaičiuoja, kad priėmus kitų metų biudžetą valdžios sektoriaus deficitas sieks 2,9 proc. BVP, bet dalis ekonomistų perspėja dėl nepasilikto rezervo skolintis daugiau nenumatytiems atvejams. Seimo opozicija sako, kad projektas yra pernelyg optimistinis ir sieja tai su artėjančiu rinkimų sezonu.
2024 metais valstybės pajamos, planuojama, augs 9,4 proc., o išlaidos – 7,9 procento. Valstybės skola sieks 39,8 proc. BVP.
Biudžeto projektas antrus metus Seimui pateiktas savaite anksčiau nei įprastai, jį priimti planuojama gruodžio 5-ąj