Seime – ginčai, kam turi būti pavaldi ir kaip finansuojama Šaulių sąjunga

Šaulių sąjungos potencialo nepavyks efektyviau išnaudoti, jeigu ji bus atskaitinga ne Krašto apsaugos ministerijai (KAM), kaip yra dabar, o Vyriausybei, teigia krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kaščiūnas abejoja, ar pavaldumo pokyčiai padarys neigiamą poveikį sąjungos santykiams su kariuomene.  

Naujas Šaulių sąjungos veiklos modelis numatytas birželį Seimo pradėtoje svarstyti naujoje Šaulių sąjungos įstatymo redakcijoje, ją šią savaitę su NSGK nariais aptarė suinteresuotų institucijų vadovai.    

Pakeitimais siekiama, kad Šaulių sąjungos vadą skirtų ar nušalintų ne krašto apsaugos ministras, o premjero teikimu – Vyriausybė. Keistųsi ir finansavimas – šauliams atskira eilute biudžete tektų 2 proc. KAM biudžeto dydžio suma.

„Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, per daug dėmesio skiriama įgaliojimų perdavimui iš krašto apsaugos ministro Vyriausybei. Turime tam tikrų abejonių, ar įgaliojimų perdavimas išspręs, kad būtų efektyviau išnaudojamas organizacijos potencialas. (...) Pagal įstatymo projektą, tarsi Vyriausybei perduodami įgaliojimai, lygtai tam tikras savarankiškas asignavimų valdytojas (Šaulių sąjunga – BNS) būtų, bet tam tikras santykis paliekamas ir krašto apsaugos sistemos asignavimuose“, – teigė viceministras. 

L. Kaščiūnas mano, kad nuo institucijos, kuri skirtų Šaulių sąjungos vadą, sukarintos Šaulių sąjungos funkcijos nenukentėtų. 

„Ar skirs Šaulių sąjungos vadą Vyriausybė, kur irgi yra krašto pasaugos ministras, ar krašto pasaugos ministras dalyvautų šitame procese, tai nėra jokio neigiamo poveikio sąveikai su kariuomene ir neturi jokio poveikio toms visoms sukarintoms funkcijoms, kurios užtikrinamos per gynybos planus, pratybas“, – svarstė jis. 

Seimo teisininkė Jadvyga Andriuškevičiūtė siūlė neformuoti precedento dėl Šaulių sąjungos pavaldumo perdavimo Vyriausybei.   

„Jeigu (Šaulių sąjunga – BNS) lieka asociacija, kyla klausimas, ar Vyriausybė gali būti jos steigėja ar dalyvė steigiant, nes pagal Asociacijų įstatymą, turime ir partijas, ir profsąjungas...Tai ateityje gali būti tokių situacijų, kai neturėsime jokių argumentų pasakyti, kad ne, Vyriausybė negali steigti profesinės sąjungos ar partijos ir skirti jos vadovo“, – aiškino ji. 

Planuojama nauja Šaulių sąjungos vado skyrimo į pareigas tvarka užkliuvo ir Seimo Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėjai Jurgitai Meškienei: „Prie ko čia Vyriausybė? Nei steigia, nei dalyvauja jos valdyme kažkaip.“

Jai taip pat įtarimą sukėlė siūlymas šaulių vadą skirti ne tik sąjungos suvažiavimo, bet ir Seimo NSGK pritarimu. 

„Jeigu suvažiavimo dalyvavimą galima suprati, tai vieno iš Seimo komitetų sprendimas (....) nelabai dera su valdžių atskyrimo principu“, – kalbėjo ji. 

Pasak Ž. Tomkaus, svarbiausias dalykas turėtų būti pačios Šaulių sąjungos apsisprendimas, kad „su įstatymo pakeitimais nenubrauktume tos principinės organizacijos prigimtinės nuostatos“, kokiu tikslu ji buvo sukurta. 

„Tai yra vis dėlto valstybės remiama sukarinta organizacija. Mūsų preliminariu vertinimu, dabar kai kurios nuostatos suponuoja, kad organizacija vos ne tampa valstybine institucija, o nebe visuomenine organizacija. Turime užtikrinti veiklos tęstinumą matydami organizaciją kaip paramą ginkluotosioms pajėgoms“, – pridūrė jis.  

Šaulių sąjungos vadovas Albertas Dapkus prašė kelti atlyginimus (nustatant didesnius  koeficientus – BNS) sąjungos darbuotojams pagal darbo sutartis.    

„Pritraukti kvalifikuotus ir motyvuotus žmones gana sudėtinga už truputį didesnį negu minimalų atlyginimą“, – tvirtino jis.  

Viceministras Ž. Tomkus pripažino, kad pareigybių organizacijoje turėtų būti daugiau, kad „tie žmonės galėtų įveiklinti naujai priimamus sąjungos narius“.  

Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Nortautas Statkus sakė, kad siekis Šaulių sąjungai pritaikyti „universalesnės organizacijos modelį“ yra „žingsnis teigiama kryptimi“. 

„Ribos tarp karo ir taikos trinasi šiandien ir nuolat kalbame apie hibridines grėsmes, o jas norint atremti reikia sutelktų pastangų“, – teigė jis. 

Be kita ko, patarėjas siūlė apspręsti, ar nereikėtų šauliams iš biudžeto kompensuoti už asmenines lėšas įsigytų ginklų, įrangos kainos.

„Jeigu jau einame link universalios organizacijos, reikia galvoti, ar vien ginklus kompensuoti, gal ir įrangą, techniką“, – svarstė jis.  

Finansų ministerijos Investicijų departamento Socialinių investicijų skyriaus patarėjas Andrius Jautakis nurodė, kad netikslinga Šaulių sąjungą išskirti kaip atskirą asignavimų valdytoją, nes ji, pasak ministerijos atstovo, yra viešosios administravimo funkcijos nevykdanti organizacija ir drastiškai skiriasi nuo visų kitų asignavimų valdytojų. 

A. Jautakio teigimu, Finansų ministerijos tikslas yra mažinti asignavimų valdytojų skaičių, o ne didinti.  

„Mes matytume alternatyvą atskiram asignavimų valdytojui – išskirti Biudžeto rodiklių įstatyme nurodant, kiek lėšų skiriama Krašto apsaugos ministerijai ir kiek iš jų Šaulių sąjungai“, – aiškino Finansų ministerijos atstovas, bet jis neatmetė ir galimybės, kad galėtų būti kuriama ir atskira biudžeto programa KAM asignavimams.   

Per klausymus keltas klausimas ir dėl statutinių pareigūnų narystės Šaulių sąjungoje.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas sutiko, kad policijos pareigūnai gali priklausyti Šaulių sąjungai, nes, anot jo, tai puiki platforma bendruomeniškumui skatinti ir įgyti tam tikrų naudingų įgūdžių. Tačiau jis nesutiko, kad policininkai galėtų būti koviniais šauliais.

„Įstatymas aiškiai sako, kad karo padėties atveju kovinis šaulys tampa ginkluotojų pajėgų dalimi. Taip įeiname į tam tikrą konfliktą – kurią pusę tas policijos pareigūnas turės pasirinkti? Siūlytume numatyti išimtį ir įtraukti policijos pareigūnus, kad negali būti koviniais šauliais“, – svarstė jis.

Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas informavo, kad kitą savaitę naująją Šaulių sąjungos įstatymo redakciją, kurią parengė Seimo darbo grupė, ketina aptarti Vyriausybė.

NSGK pirmininkas L. Kaščiūnas pažadėjo, kad gavus Ministrų kabineto išvadą dėl projekto, vyks antras jo aptarimas. 

Šiuo metu Lietuvos šaulių sąjunga turi apie 13 tūkst. narių. Tikimasi, kad išplėtus jos funkcijas ir padidinus finansavimą organizacija išaugs iki 50 tūkst. narių.