Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas kartu su Lietuvos mokslų akademija, Vilniaus universiteto Teisės fakultetu bei Lietuvos teisininkų draugija organizuoja mokslinę-praktinę konferenciją „Rinkimų kodeksas – naujovės, iššūkiai, perspektyvos“.
Seimas birželio pabaigoje priėmė naują Rinkimų kodeksą, į kurį sutraukė Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymus, nors dauguma šiuose įstatymuose buvusių nuostatų liko galioti.
Taip pat nauju reguliavimu suvienodinti rinkimų organizavimo principai ir numatytos kai kurios naujovės, pvz., merų kadencijos apribotos iki trijų iš eilės, išskiriama ne tik teigiama, bet ir neigiama politinė reklama, kuria siekiama sukelti neigiamą poveikį kampanijos dalyvio atžvilgiu.
Nauju kodeksu taip pat prailgintas išankstinio balsavimo dienų skaičius, nustatyta, kad balsavimas iki rinkimų dienos galės vykti ne tik savivaldybės pastatuose, bet ir kitose balsavimui tinkamose vietose, sutrumpintas agitacijos draudimo laikotarpis ir pan.
Artimiausi rinkimai Lietuvoje planuojami savivaldybių tarybų ir merų – kitų metų kovo 5 dieną.