Seime atidėtas sprendimas dėl urėdijų reformos tobulinimo

Vilnius

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

107330

Seimas antradienį nepriėmė sprendimo dėl urėdijų reformos tobulinimo. Sprendimas atidėtas, nes balsavimas neįvyko dėl parlamentarų balsų trūkumo.

Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir faktinę situaciją įstatymo projekte ir susijusių įstatymų projektuose, formuluotę „miškų urėdija (urėdijos)“ siūloma keisti į „miškų urėdija“.

Iš 62 Seimo narių „už“ balsavo 55, „prieš“ – 1, susilaikė – 6.

Parlamentaras Linas Balsys mano, kad dabartinėje sistemoje viena valstybinė įmonė neskiria jokio dėmesio miškų atkūrimui, todėl urėdijų reforma turėtų būti perdaryta.

„Netiesa, kad tie, kurie sako, kad Konstitucinis Teismas liepė tik procedūriškai, mechaniškai pakartoti priėmimo procedūrą. Teismo sprendime minima ir pati reformos esmė, turinys. Per diskusijas, kurios vyko komitete (Aplinkos. – ELTA), buvo siūloma atsižvelgti į esmę ir pradėti iš tikrųjų reikalingą urėdijų reformą. Viena valstybinė įmonė parodė, (...) kad ji atsakinga tik už kirtimą. Ji miškų atkūrimui, priežiūrai neskiria jokio dėmesio ir net neturi galimybių to daryti.

Gaila, kad valdantieji „valstiečiai“ į tuos pasiūlymus neatsižvelgė. Aš nematau galimybės iš viso balsuoti už šį įstatymą. Jei valdantieji prisiima atsakomybę, tegu tai gula ant „valstiečių“ sąžinės ir priima tai savo balsais“, – Seime teigė L. Balsys.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika kai kuriuos „žaliuosius“ Seimo posėdyje išvadino „raudonaisiais“.

„Man tikrai keista, kad kai kurie kolegos, pasiklydę miesto džiunglėse, neranda kelio į mišką ir nežino, kas vyksta miške. Lietuvos valstybiniai miškai yra maksimaliai saugiose rankose. Veiksmai, padaryti įsteigiant įmonės valdybą, padidinant atsakomybę pačios įmonės vadovų, yra tikrai sveikintini. Ta trumpa praktika parodė, kad skirtingose 42 urėdijose vykę procesai, jų skirtingumas tikrai buvo reikalaujantys pokyčių.

Šiandien procesų centralizavimas tiems patiems žmonėms įsigyti malkų, prekybos mediena sistema vienoda visoms įmonėms, leidžia tikėtis, kad esame gerame kelyje. Be abejo, yra tobulintinų ir taisytinų dalykų. (...) Kai kurie žalieji, tapę raudonaisiais, tikrai labai stebina“, – sakė aplinkos ministras.

Seimo nario Artūro Skardžiaus manymu, būtų tikslinga valstybės valdomą įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę, kuri valdytų kitas 26 bendroves, atsakingas už miškus.

„Valstybinė miškų urėdija pati nėra užsiregistravusi „Baltpool“ biržoje, nėra elektroninės medienos prekybos sistemos dalyvė, o yra kažkokie 26 mistiniai valstybės subjektai, parceliuojantys valstybės turtą, neturėdami tam teisės, kainodara yra skirtinga. Mūsų komiteto (Aplinkos. – ELTA) siūlymas buvo valstybinę įmonę pertvarkyti į akcinę bendrovę ir tie 26 asmenys ir būtų akcinės bendrovės. Tai nėra reorganizacija, tai galima sutvarkyti ilgiausiai per pusmetį.

Bet norima veikti neteisėtai, sudaryti nevienodas konkurencines sąlygas rinkos subjektams, kurie dalyvauja medienos rinkoje, to dalyko negalime palaikyti“, – Seime sakė A. Skardžius.

Parlamentarė Virginija Vingrienė po A. Skardžiaus išsakyto siūlymo atsikvošėti teigė, kad atsikvošėti reikėtų jam pačiam.

„Turime valstybinę įmonę, kuri įtraukta į strateginių įmonių sąrašą ir kurios negalima privatizuoti. Užtikrinama kartu ne vien tik ekonominė miško nauda, bet ir socialinės bei aplinkosauginės funkcijos. Taip, galbūt urėdijų reformos kontekste ir buvo klaidų. Klaidas turime taisyti, bet jokiu būdu negriauti sistemos ir nedaryti chaoso“, – sakė V. Vingrienė.

Konstitucinis Teismas nutarime konstatavo, kad Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo įtvirtinta formuluotė „miškų urėdija (urėdijos)“ reiškia, jog pagal Miškų įstatymą Lietuvoje gali veikti viena arba kelios miškų urėdijos – pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą įsteigtos valstybės įmonės, patikėjimo teise valdančios, naudojančios valstybinius miškus ir jais disponuojančios įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdančios juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą.

Kaip teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte, pagal šį teisinį reguliavimą Vyriausybė turi plačią diskreciją nuspręsti, kiek miškų urėdijų steigti Lietuvoje. Iš Miškų įstatyme įtvirtintos formuluotės „miškų urėdija (urėdijos)“ taip pat nėra aišku, kiek miškų urėdijų pagal Miškų įstatymą gali veikti Lietuvoje.

Aplinkos apsaugos komitetas siūlė valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdijos“ pavadinimą iki 2020 metų liepos 1 dienos pakeisti į „Lietuvos valstybiniai miškai“, ir ši įmonė būtų pertvarkoma pakeičiant jos teisinę formą į akcinę bendrovę.

Tuo metu šalyje veiklą vykdančių miškų urėdijų skaičių nustatytų „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus. Viena miškų urėdija patikėjimo teise valdo iki 55 tūkst. hektarų valstybinių miškų.

Taip pat komitetas siūlė įtvirtinti girininkijas – miškų urėdijų struktūrinius teritorinius padalinius.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt