Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Seimas. Tomo Vinicko (ELTA) nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Jeigu parlamentarai priimtų Seimo Kultūros komiteto pirmininko Vytauto Juozapaičio praėjusį ketvirtadienį pateiktą projektą, atmintinų dienų sąraše neliktų dar 2006 metais įteisintos Kultūros dienos ir atsirastų Pasaulinė meno diena.
Įstatymo pataisų iniciatorius V. Juozapaitis mano, kad dėl sąsajos su Rusija reikėtų iš naujo įvertinti Kultūros dieną.
„Iki šiol minėta ir švęsta Kultūros diena, tai yra balandžio 15 diena, buvo susieta su Rericho pakto įteisinimu ir lygiagrečiai visada buvo vadinamoji taikos vėliava. Rericho pakto esmė, kad karo metu yra saugomi paminklai, nebombarduojamos šventovės ir taip toliau. Ir kas atsitiko, kai profašistinė Rusija užpuolė nepriklausomą Ukrainą? Visi tie gražūs lozungai ir žodžiai virto griuvėsiais. Maža to, Donbaso vadinamieji separatistai arba tie patys fašistų rusų satelitai tą taikos vėliavą (trys taškai apskritime, mes ją taip pat keldavome Seimo kieme) pasiskelbė kaip savo ženklą ir šita vėliava pasauliui rodo, kad jie yra taikos nešėjai.
Taigi turbūt kiekvienas sveiko proto žmogus ir iš tikrųjų suprantantis tos išdavystės esmę nebegali tapatintis su šia diena arba su šiais ženklais, arba su ta vėliava“, – iš Seimo tribūnos pateikdamas projektą sakė Seimo TS-LKD frakcijos narys V. Juozapaitis.
Pasak jo, kultūra, kuri ateina iš fašistinės Rusijos, niekaip negali būti toleruojama Lietuvos valstybėje.
„Siūlyčiau tą vėliavą apskritai uždrausti arba jos tiesiog neberodyti niekam, nes ta vėliava yra diskredituota. Būtų neatleistina mums ją dabar laikyti kultūros simboliu. Toji kultūra, kuri negali būti kultūra, kuri ateina iš fašistinės Rusijos, niekaip negali būti toleruojama Lietuvos valstybėje“, – tvirtino V. Juozapaitis.
Jis pastebėjo, kad de facto Pasaulinė meno diena Lietuvoje jau yra minima ir švenčiama.
„Kultūros ministerija jau prieš dvejus metus paskelbė ir visos įstaigos tą dieną mini kaip Pasaulinę meno dieną, kas iš esmės yra ir Kultūros diena, nes tai faktiškai yra sinonimai. Kad regionuose, kultūros centruose, žmonės, švenčiantys balandžio 15 dieną, nenustotų tos tradicijos ir nereiktų jiems keisti kažkokios datos, siūlome tiesiog pakeisti tos dienos pavadinimą. Pasaulinė meno diena yra taip pat UNESCO pripažinta ir ji yra sietina su pasaulinės šlovės dailininko Leonardo da Vinčio gimimu“, – sakė V. Juozapaitis.
1452 m. balandžio 15 d. gimė italų dailininkas, architektas, poetas Leonardo da Vinci. Todėl UNESCO balandžio 15-ąją dieną paskelbė Pasauline meno diena, pagerbdama Renesanso genijaus atminimą.
Kalbėdamas apie Lietuvos kultūros dienos įprasminimą, V. Juozapaitis siūlė tą dieną minėti rugsėjo 22 dieną.
„Tai yra mūsų genijaus M. K. Čiurlionio gimimo diena. Ir tai būtų Lietuvos kultūros diena, kas iš tikrųjų atitiktų ir mūsų sampratą, ir pagarbą šiai asmenybei ir šiam genijui. (...) Jeigu tikrai trūksta tos dienos konkrečios, tai M. K. Čiurlionis yra ta asmenybė, dėl kurios mes Lietuvoje tikrai dar ne viską padarėme, kad apie jį žinotų ir kad jo atmintis būtų kiekvieno kultūrą išpažįstančio žmogaus širdyje. Kviesčiau pasirašyti tokį teikimą ir rugsėjo 22 dieną paskelbti Lietuvos kultūros diena“, – apie ateities planus kalbėjo V. Juozapaitis.
Seimo narys S. Tumėnas: siūlymas nėra pakankamai argumentuotas, ardantis tradiciją
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Stasys Tumėnas suabejojo, ar yra pakankamas teisinis pagrindas Kultūros dieną Lietuvoje keisti Pasauline meno diena.
„Mes paskatintume atsisakyti Rericho pasiūlytos Taikos vėliavos (...) Čia yra, manyčiau, toks tradicijos pažeidimas. Lietuva turėtų tada atsisakyti ir 2015 metais jai įteiktos Taikos vėliavos, Taikos Respublikos vardo. Būtų kažkaip nesolidu, kad būtų griaunamos šitos tradicijos“, – sakė S. Tumėnas.
Jo vertinimu, šis siūlymas nėra pakankamai argumentuotas.
„Šitas siūlymas neatitinka objektyvios teisinės realybės, jis yra ardantis tradiciją ir prieštaraujantis protingumo principui. Jeigu eisime tuo keliu, turėsime atsisakyti ir Gegužės 1-osios, kurią švenčia Rusija. Manyčiau, nereikėtų taip lygiuotis ir lyginti šitų dalykų. Aš linkęs nepritarti šitai idėjai, nes Pasaulinė meno diena ir dabar yra švenčiama ir minima“, – iš Seimo tribūnos sakė S. Tumėnas.
Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas „valstietis“ Robertas Šarknickas irgi suabejojo dėl pasiūlytos idėjos.
„Dabar bus taip: kultūringas žmogus vadinsis meningas žmogus, kultūros pasas bus menų pasas, Kultūros komitetas – Meno komitetas, kultūros estetika – meno estetika, kultūros centras – meno centras, kultūros paveldas – meno paveldas. Galime eiti ir toliau. Visas pasaulis švenčia tą Kultūros dieną. (...) Mes, kolegos, jau einame tiesiog į visišką paranoją. Pagalvokime iš tikro, ar adekvačiai elgiamės“, – kvietė R. Šarknickas.
Po aistringų diskusijų įstatymo pataisas pateikimo stadijoje palaikė 37 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 22. Artimiausiu metu su projektu dirbs Švietimo ir mokslo komitetas, o spalio 1 d. jis turėtų vėl atkeliauti į Seimo plenarinę salę.
Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme yra įrašyta Kultūros diena, kuri minima balandžio 15 d.