Seimas svarstys įpareigoti gydymo įstaigas teikti duomenis apie darbuotojų užimtumą visuotinėje informacinėje sistemoje

Lietuva

Gydytojas ir pacientas (asociatyvi nuotr.) / Freepik

Viktorija SmirnovaitėŠaltinis: ELTA

318867

Antradienį Seimas svarstys įstatymo projektą, kuriuo siūloma įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas ir vaistines į visuotinę informacinę sistemą – Kompetencijų platformą – teikti duomenis apie jose dirbančius asmens sveikatos priežiūros specialistus. Pareigos nepaisančioms įstaigoms įstatymo projekte numatyta ir nuobauda – asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos galiojimo stabdymas.

Pasak projekto iniciatorės, konservatorės Jurgitos Sejonienės, įstaigoms deklaravus jose dirbančių specialistų užimtumą vienoje bendroje informacinėje sistemoje, būtų lengviau matyti realų specialistų trūkumą, organizuoti tiek sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, tiek mažinti pacientų eiles.

„Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje būtų sukurtas specialisto portfelis, kuriame būtų visi duomenys apie jo turimą kvalifikaciją, darbo krūvius ir darbovietes“, – Eltai sakė J. Sejonienė.

„Ne kartą minėta, kad iš esmės nelabai įsivaizduojame, kiek tų dirbančių žmonių turime – tiek gydytojų, tiek slaugytojų. Licencijas išduodame, bet matome, kad situacija prastai kontroliuojama. Todėl (...) manome, kad tokia informacinė sistema tam padėtų – suvokti, kokia yra situacija ir dėl eilių, ir specialistų trūkumo“, – teigė politikė.

Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, planuojama, jog Kompetencijų platforma taip pat sumažins administracinę naštą gydytojams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bei vaistinėms, atliekant licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą – tiek specialistams, tiek darbdaviams nebereikės kaupti pažymėjimų apie išklausytus tobulinimo renginius, rengti pažymų apie specialistų praktiką ar teikti jų Akreditavimo tarnybai bei Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai.

ELTA primena, kad, SAM duomenimis, sveikatos priežiūros įstaigose praėjusių metų pabaigoje iš viso trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų – 524 gydytojų ir 128 kitų sveikatos priežiūros specialistų, iš jų 79 slaugytojų. Valstybės kontrolės pernai atliktos apklausos duomenimis, kiek daugiau nei trečdalis gydymo įstaigų nurodė, kad joms trūksta slaugytojų arba slaugytojo padėjėjų.

SAM duomenimis, šiemet apie 78 proc. pacientų pas antrinės ar tretinės sveikatos priežiūros specialistą pavyksta patekti per 30 dienų. Tai – rekordiškai didelis skaičius nuo 2019 m., nurodo ministerijos atstovai. Nepaisant to, viešojoje erdvėje netyla kritika valdantiesiems, raginant efektyviau spręsti problemas dėl gydymo paslaugų prieinamumo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt