Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Žygimanto Gedvilo, BNS nuotr.
Milena AndrukaitytėŠaltinis: BNS
Nepaprastosios padėties bei Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymų pataisos nustato, kad sprendimus dėl jų valdymo srities įmonių ar įstaigų streikų priimtų tos srities ministrai.
Pagal jas, ministras kartu su institucija, atsakinga už tokios padėties valdymą, bei po konsultacijų su Trišale taryba spręstų, ar duoti leidimą streikui. Nesuteikus leidimo streikas būtų nukeliamas ir galėtų būti rengiamas, kai būtų atšaukta nepaprastoji padėtis, o sprendimas atidėti streiką turėtų būti peržiūrimas kas tris mėnesius.
Už tokias socialdemokrato Algirdo Syso parengtas pataisas po pateikimo balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 14 parlamentarų. Toliau jas svarstys komitetai.
„Pasitikėkime mūsų piliečiais. Nėra piliečiai bepročiai, kurie streikuos, jeigu tikrai yra grėsmių. Bet mūsų nepaprastosios padėties skelbimas, čia, šitoje salėje, buvo daug diskusijų, kuo, sakykime, mokytojai šiandien kalti, kad nevykdomas kolektyvinis susitarimas, jiems nemokamas toks atlyginimas, koks sutartas, nors pasienyje yra nepaprastoji padėtis?“ – kalbėjo A. Sysas.
Projektus parengęs parlamentaras teigė, kad „Konstitucija aiškiai leidžia šitą teisę darbuotojams reikšti ir nepaprastosios padėties metu“, ir įstatymai šiuo metu jos neatitinka.
Seime anksčiau jau buvo pateiktos socialdemokrato Juliaus Sabatausko ir demokrato Tomo Tomilino parengtos Darbo kodekso pataisos dėl galimybės streikuoti esant nepaprastajai padėčiai. Vyriausybė projektui iš esmės pritarė, bet pasiūlė projektą tobulinti pagal Trišalės tarybos sutarimą, kad sritį kuruojantis ministras galėtų po konsultacijų su Trišale taryba streiką atidėti.
„Mano galva, tai yra žymiai geriau, negu nesilaikyti mūsų Konstitucijos, nes puikiai žinote nuostatą, kad mes paskelbdavome nepaprastąją padėtį pasienyje, o Klaipėdoje arba Akmenėje, arba Vilniuje negalima buvo streikuoti“, – pažymėjo A. Sysas.
Dabar streikai draudžiami stichinės nelaimės zonose, regionuose, kur paskelbta mobilizacija, karo, nepaprastoji padėtis.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje Lietuvoje šalies mastu buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, dėl to pernai vasarį buvo nutrauktas chemijos pramonės įmonės „Achema“ darbuotojų streikas.
Reguliavimą keisti siūlantys parlamentarai teigia, kad aplinkybės dėl kurių skelbiama nepaprastoji padėtis, gali būti įvairios ir nevienodai grėsmingos, o esamas reguliavimas darbdaviams leidžia nepaisyti darbuotojų interesų, piktnaudžiauti situacija.