REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2018 m. Birželio 30 d. 15:29

Seimas pritarė sveikatos apsaugos sistemos pokyčiams

Vilnius

Eltos nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


43610

Seimas priėmė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis siekiama pacientams didinti gydymo paslaugų kokybę ir jų prieinamumą pertvarkant sveikatos priežiūros įstaigų tinklą šalyje.

Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 59 Seimo nariai, prieš - 2, susilaikė 9 parlamentarai (užsiregistravo 71 Seimo narys).

Priimtais pakeitimais nuspręsta sudaryti teisines prielaidas dabartiniam sveikatos priežiūros tinklui optimizuoti, nustatyti skaidrų ir efektyvų šių gydymo įstaigų valdymo modelį, finansavimą, užtikrinti nepriekaištingą jų vadovų reputaciją. Taip pat nutarta įtraukti regionus į sveikatinimo veiklos planavimą, steigiant Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas.

Pagal naujas nuostatas, gydymo įstaigų steigėjais galės būti ir valstybė su savivaldybe, valstybė kartu su universitetu ir savivaldybe, o sveikatos apsaugos ministras tvirtins nacionalinį valstybės ir savivaldybių viešųjų ir biudžetinių įstaigų tinklą.

Pataisomis įteisintas naujas kolegialus valdymo organas - valdyba, kuri bus privaloma universiteto ar respublikos lygmens įstaigose, nustatyta jos sudarymo tvarka bei kompetencija ir įtvirtinta, kad už veiklą valdybos nariams atlyginama. Jiems mokamas atlyginimas per mėnesį negalės būti didesnis kaip 1/5 įstaigos vadovo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio.

Siekiant užtikrinti įstaigų vadovų ir kitų vadovaujančių asmenų nepriekaištingą reputaciją ir aukščiausią kvalifikaciją, nuspręsta įtvirtinti įstaigų vadovų 5 metų kadenciją ir nustatyti, kad jie pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Išimtis bus taikoma tik įstaigoms, kuriose dirba iki dešimties sveikatos priežiūros specialistų, turinčių medicinos ir odontologijos praktikos licenciją.

Viešo konkurso būdu į pareigas skiriamas įstaigos vadovas, pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai, universiteto ligoninės statusą turinčių įstaigų sveikatos priežiūros specialistai, vyriausieji finansininkai į darbą bus priimami įstaigos vadovo kadencijos laikotarpiui. Be to, įstaigų vadovai, vadovų pavaduotojai, padalinių ir filialų vadovai ir vyriausieji finansininkai privalės atitikti įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.

Priimtomis pataisomis nutarta sukurti Sveikatinimo veiklos paslaugų valdymo regionines tarybas, kurios turės teikti siūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kaip gerinti sveikatinimo veiklas regionuose. Jos bus sudaromos iš regiono savivaldybių merų, gydytojų, sveikatos priežiūros, farmacijos įstaigų paskirtų atstovų, šioms įstaigoms atstovaujančių asociacijų, sveikatinimo veiklos srityje veiklą vykdančių verslo ir socialinių partnerių atstovų.

Siekiant užtikrinti subalansuotą ir racionalų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų naudojimą, didinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę, nuspręsta, kad sutartys tarp gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų (TLK) prioriteto tvarka bus sudaromos su tinkle esančiomis įstaigomis. Įstatyme aiškiai įvardijama, kad prioritetas sudaryti sutartis dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimo, atsižvelgiant į šių paslaugų specifiką (aukštesni kokybės standartai, sudėtingesnės ir brangesnės sveikatos priežiūros technologijos ir kt.), tenka tinklo įstaigoms, o dėl kitų paslaugų (išskyrus dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros, slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų) asmens sveikatos priežiūros paslaugų įstaigos konkuruos bendra tvarka tomis pačiomis sąlygomis, nepriklausomai nuo įstaigos nuosavybės ar teisinės formos ar įstaigos priskyrimo Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos valstybinių įstaigų tinklui.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA