Seimas pritarė naujai Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro tarybos sudėčiai

Lietuva

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras / BNS nuotr.

Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA

327931

Seimas ketvirtadienį pritarė naujosios Lietuvos gyventojų genocido ir tyrimo centro (LGGRTC) tarybos sudėčiai.

Už šios sudėties tarybą pasisakė 85 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.

LGGRTC tarybą sudarys 11 narių, kuriuos skiria penkerių metų kadencijai. Keturis tarybos atstovus skirs Lietuvos universitetų rektorių konferencija, du – Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, po vieną deleguos Prezidentas, Vyriausybė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, LGGRTC bei Lietuvos istorijos institutas.

Taryba, tapusi kolegialiu centro valdymo organu, ne tik tvirtins LGGRTC generalinio direktoriaus siūlomas mokslinių tyrimų kryptis, bet ir siūlys ilgalaikius strateginius bei metinius veiklos planus, nustatys vadovo veiklos tikslus, teiks rekomendacijas dėl tyrimų krypčių įgyvendinimo, tvirtins specialius reikalavimus į padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims ir turės teisę susipažinti su Genocido centro finansiniais dokumentais bei ataskaitomis. Be to, taryba vykdys atranką į LGGRTC generalinio direktoriaus pareigas.

Į LGGRTC tarybą Lietuvos universitetų rektorių konferencija pasiūlė keturis narius – Kauno technologijos universiteto (KTU) ekonomistą Rytį Krušinską, teisininkę Dovilę Sagaitienę, istoriką Arūną Streikų ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininką Igną Zimaitį.

Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai pateikė Antano Terlecko bei Algio Vyšniūno, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga – Sauliaus Černos, LGGRTC – Ramonos Staveckaitės-Notari, o Lietuvos istorijos institutas – Tomo Balkelio kandidatūras.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda į tarybos sudėtį jau anksčiau pasiūlė istoriką Marių Pečiulį, o Vyriausybė – taip pat istoriką Kęstutį Kilinską.

Savo ruožtu Seimo dauguma į LGGRTC taryba delegavo Antaną Terlecką, o parlamento mažuma – Algį Vyšniūną. Tuo metu Lietuvos universitetų rektorių konferencija į tarybą pasiūlė Igną Zimaitį.

Šių metų liepą Seimas priėmė įstatymą dėl LGGRTC reformos, kuria centre numatoma įsteigti valdomojo pobūdžio tarybą.

Naujoji taryba centro generaliniam direktoriui nustatys metinius veiklos tikslus. Be to, LGGRTC vadovui ir Seimui teiks siūlymus dėl įstaigos valdymo bei tyrimų įgyvendinimo.

Taip pat direktoriaus siūlymu tvirtins centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbs ir vykdys pretendentų atranką į centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengs savo veiklos metinę ataskaitą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt