Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Ingrida Šimonytė / Andrius Ufartas/ELTA
Augustė Lyberytė, Martyna Pikelytė, Raminta Majauskaitė, Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
Už nutarimo projektą balsavo 69 Seimo narių, prieš pasisakė 30, balsuojant susilaikė 25.
I. Šimonytė pasitikėjimą parlamente tikrinosi po to, kai penktadienį prisiekus perrinktam prezidentui Gitanui Nausėdai, Vyriausybė grąžino šalies vadovui įgaliojimus. Antradienį prezidentas Seimui pateikė politikės kandidatūrą.
Ir nors Seimas palaikė I. Šimonytę, antradienį vykusio posėdžio bei konservatorės susitikimų su opozicinių frakcijų atstovais metu netrūko diskusijų, kurių metu Vyriausybė sulaukė aštrios kritikos.
Konservatorių seniūnas: I. Šimonytės Vyriausybei nėra alternatyvos
Diskusijos Seimo salėje metu kalbėjęs konservatorių frakcijos seniūnas Andrius Vyšniauskas ragino paremti I. Šimonytės kandidatūrą. Politikas pabrėžė – vertinant politikės vadovauto Ministrų kabineto darbus bei tai, jog apskritai nėra alternatyvos dabartinei centro-dešinės valdančiajai koalicijai, nėra prasmės kelti bereikalingo chaoso valstybėje.
„Tam, kad šiandien susiformuotų kokia nors nauja Vyriausybė, turi būti alternatyvi valdančioji dauguma. Kitaip neįmanoma nieko kito padaryti – galima panirti nebent į chaosą“, – aiškino A. Vyšniauskas.
„Neturiu abejonės, kad niekas šiandieną valstybėje nenori to chaoso sukelti, niekas nenori konstitucinės ar dar kažkokios krizės. Juo labiau, kai nėra jokios aiškios alternatyvos Ingridai Šimonytei ir šiai valdančiajai daugumai, šiai Vyriausybei. Jeigu klystu – prašau kolegų, kurie toliau dalyvaus diskusijoje, pasakyti, kokia ta alternatyva“, – ragino jis.
Politikas taip pat vardijo per pastaruosius pusketvirtų metų Vyriausybės atliktus darbus ir reformas, gyrė tinkamus sprendimus.
Savo ruožtu remti I. Šimonytės kandidatūrą žadėjo ir koalicijos frakcijų atstovai. Nors pagyrų Vyriausybei Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas negailėjo, Seimo posėdžio metu jis įvardijo ir didžiausias dabartinio Ministrų kabineto klaidas.
„Net ir opozicija pripažįsta, kad nepavydėtinai daug iššūkių teko šiai Vyriausybei. (...) Nėra tų, kurie neklysta – nebuvo taip, kad neklystų ir ši Vyriausybė bei premjerė Ingrida Šimonytė“, – Seimo posėdyje antradienį kalbėjo E. Gentvilas.
„Nesuvaldyta sankcijų dėl baltarusiškų trąšų krizė 2021 metų pabaigoje. (...) Kaip nesusipratimą ir pačios I. Šimonytės klaidą taip pat reikėtų pripažinti ir pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvą – nevykusi iniciatyva“, – įvardijo jis.
Tuo metu Seimo Laisvės frakcijos narys Kasparas Adomaitis paragino Vyriausybę neblokuoti užstrigusių įstatymų.
„Kviečiu atblokuoti tam tikrus įstatymus, kurie yra užstrigę Vyriausybėje, kurie yra svarbūs verslui ir padėtų sumažinti biurokratiją“, – posėdyje sakė „laisvietis“.
LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė: buvome patiklūs ir naivūs
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovė Aušrinė Norkienė pripažino, jog opozicijos atstovai kadencijos pradžioje į I. Šimonytės Vyriausybės darbą žiūrėjo atlaidžiau. Deja, apgailestavo ji, matant, anot jos, suskaldytą Lietuvą, akivaizdu, jog „valstiečiai“ suklydo.
„Pripažįstame, kad valdžia jums į rankas nukrito ne pačiu lengviausiu momentu – kai pasaulį krėtė ir kovido pandemija, o ir vėliau iššūkių valstybėje netrūko. Tai ir migrantų, ir energetikos kainų krizės, karas Ukrainoje. Tikrai kiekvienai Vyriausybei tokie iššūkiai būtų nemenkas išbandymas. Todėl mes, opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, atlaidžiau žiūrėjome į jūsų formuotos Vyriausybės ministrų kandidatūras, mažiau priekabiai narstėme jūsų Vyriausybės programos detales“, – frakcijos vardu kalbėjo A. Norkienė.
„Jausdami atsakomybę prieš valstybę, jos žmones, iššūkių akivaizdoje jautėme ir politinę pareigą nekaišioti pagalius į Vyriausybės darbo ratus – bet priešingai, palaikėme ne vieną jūsų sprendimą ir reformą, tikėdami, kad sprendimai mus visus suvienys ir sutelks, o jūsų duota priesaika taikyti aukštesnius nei iki tol buvę politikos standartus sau ir savo komandai teikė vilčių, kad prisiimsite politinę atsakomybę, kai jos prireiks. Deja, šiandien turime pripažinti, buvome patiklūs ir naivūs“, – teigė ji, pažymėdama, jog dėl to LVŽS frakcija negali palaikyti I. Šimonytės kandidatūros.
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė tikino, kad socdemai I. Šimonytės kandidatūros nepalaikys.
„Socialdemokratai sako tikrai ne kandidatei į ministrus pirmininkus Ingridai Šimonytei“, – Seimo posėdžio metu sakė LSDP frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.
Ji akcentavo, kad I. Šimonytės vadovaujama Vyriausybė neįdėjo pastangų, kad Lietuvos regionuose gyvenantys žmonės gyventų taip, kaip sostinėje.
„Jeigu premjerė Ingrida Šimonytė būtų Vilniaus miesto respublikos premjerė, socialdemokratai tikriausiai palaikytų jos kandidatūrą, bent jau nebalsuotų prieš, gal susilaikytų kaip opozicinė frakcija. Tačiau gerbiama Ingrida Šimonytė yra teikiama kaip mūsų Lietuvos Respublikos kandidatė į ministres pirmininkes“, – teigė R. Budbergytė.
„Šita Vyriausybė, šitas Ministrų kabinetas, vadovaujamas ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės, tikai nepadarė, kad Lietuva gyventų taip, kaip gyvena šiandieną Vilnius ir kiti didmiesčiai“, – pridūrė ji.
Nepalaikyti kandidatūros ragino ir Mišriai grupei atstovavęs Aidas Gedvilas.
„Pagalvokime, pridėję ranką prie širdies, ar dabartinėje situacijoje mes galime turėti tokią prabangą atiduoti valstybės vairą į netinkamo žmogaus rankas. Juk net prezidentas pasiuntė signalą, kad šią kandidatūrą teikia avansu, išsukiotomis rankomis, neturėdamas kito pasirinkimo“, – dėstė parlamentaras.
S. Skvernelis: mūsų frakcija netrukdys šiai Vyriausybei pabaigti kadencijos
Tuo metu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis tikino, kad jo vadovaujama frakcija netrukdys Vyriausybei baigti kadencijos ir balsuojant susilaikys.
„Žinant šios procedūros esmę, žinant, kad liko nedaug laiko iki eilinių Seimo rinkimų, mūsų frakcija netrukdys šiai Vyriausybei pabaigti savo kadencijos. Turime viltį, kad ministrai, kurie net ir 3 mėnesiams turėtų būti pakeisti, premjerė su prezidentu tai suderins. Frakcija elgsis taip, kaip privalo elgtis opozicinė frakcija. Mes susilaikysime balsuojant dėl kandidatūros“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo S. Skvernelis.
Nors savo pasisakymuose politikas kritikavo švietimo, sveikatos apsaugos sritis bei tikino, kad dauguma ministrų negebėjo susitvarkyti su pareigomis, S. Skvernelis pabrėžė, kad gerbia visus premjero pareigose buvusius ar esančius žmones.
„Noriu pasakyti, kad šitas pareigybes ir žmones, kurie dirbo ir dirbs tikrai gerbiu. Galima dėkoti už pasiryžimą dirbti, mano galva, sunkiausią darbą valstybėje“, – akcentavo jis.
Tuo metu Lietuvos regionų frakcijos vadovas Jonas Pinskus, antrindamas kolegoms, pastebėjo, jog I. Šimonytės Vyriausybė kadencijos pradžioje buvo užsibrėžusi ambicingus tikslus dėl šalies ekonomikos skatinimo, atskirties mažinimo. Tačiau, anot jo, Ministrų kabineto nekompetentingumas lėmė, jog šaliai opios problemos nebuvo išspręstos.
„Lietuvos regionų partija nuolat kartoja, kad atskirtis šalyje tarp skirtingų regionų ir jų gyventojų yra didžiulė ir nuolat auga, nes regioninei politikai skiriama per mažai dėmesio“, – kreipdamasis į Seimo narius iš plenarinių posėdžių salės tribūnos sakė J. Pinskus.
„Akivaizdu, kad buvo padaryta daug klaidų, o visų veiksmų visuma lėmė, kad Lietuvos regionų partijos frakcija priėmė sprendimą susilaikyti, balsuojant dėl Šimonytės skyrimo premjere klausimu“, – apibendrino jis.
Kaip numato įstatymas, Vyriausybė grąžina savo įgaliojimus po to, kai prisiekia išrinktas prezidentas – ministras pirmininkas įteikia šalies vadovui raštišką pareiškimą. Savo ruožtu prezidentas paveda premjerui eiti pareigas tol, kol bus gauti nauji Seimo įgaliojimai ir suformuotas naujas Ministrų kabinetas.
Šalies vadovas Seimui turi teikti ministro pirmininko kandidatūrą ne vėliau kaip per 15 dienų. Seimui patvirtinus premjerą, prezidentas jį paskiria ir paveda sudaryti Vyriausybę, kurią vėliau taip pat tvirtina šalies vadovas.