PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2017 m. Rugsėjo 28 d. 13:25

Seimas priėmė Vaikų išlaikymo fondo įstatymą

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


15626

Seimas, 107 parlamentarams balsavus už, priėmė naujos redakcijos Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, nustatydamas valstybės įsipareigojimo garantuoti vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus.

Įstatyme įtvirtinta, kad išmokas administruos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Išmokų administratorius skirs ir mokės išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo lėšų dydžiui. Jei vaikas gaus dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skirs ir mokės teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą.

Seimas padidino maksimalų išmokos dydį. Nustatyta, kad išmoka vienam vaikui per mėnesį negalės būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio (68,4 euro), galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka.

Išmokos bus mokamos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, iš administratoriaus atgautų atitinkamai iš skolininko ar pareiškėjo išmokų sumų, iš apskaičiuotų ir išieškotų delspinigių už išmokų administratoriaus išmokėtas ir skolininko negrąžintas išmokas.

Įstatyme įtvirtinta, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgis teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir nustatyto dydžio delspinigius už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos. Išmokų administratorius pradės skaičiuoti delspinigius kitą dieną po išmokų išmokėjimo ir baigs skaičiuoti išmokėtų išmokų grąžinimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negalės būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų po išmokų išmokėjimo dienos. Antstolis pagal vykdomąjį dokumentą iš skolininko išieškomą vaiko išlaikymo lėšų skolą mažins išmokų administratoriaus išmokėtų išmokų dydžiu.

Išmokėtos išmokos ir apskaičiuoti delspinigiai iš skolininko bus išieškomi Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytais valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo būdais ir terminais.

Nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalės grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.

Įstatymas bus taikomas asmenims, nesukakusiems 18 metų, taip pat vyresniems negu 18 metų nedarbingiems asmenims, kuriems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas, ir vienam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu arba tėvų susitarimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, arba globėjui (rūpintojui), kuris kreipiasi dėl išmokų mokėjimo ir kuris atitinka šiame įstatyme nustatytas sąlygas, taip pat asmenims, kurie teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos.

Teisę į išmokas turės vaikai Lietuvos piliečiai, asmenys be pilietybės arba užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvoje, o neturinčio gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; vaikai, ilgiau kaip mėnesį negaunantys vaiko išlaikymo lėšų ar gaunantys tik dalį vaiko išlaikymo lėšų. Taip pat nustatyta, kad prašymą dėl išmokų teikiantis pareiškėjas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, asmuo be pilietybės arba užsienietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje, kurio duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčio gyvenamosios vietos - apie savivaldybę, kurios teritorijoje jis gyvena, yra įrašyti į Gyventojų registrą.

ELTA