Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dar metams pratęsti taikomus ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams

230512ppel157120231205
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Augustė Lyberytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  ELTA

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.

Po pateikimo Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms pritarta bendru sutarimu. Dabar klausimas bus svarstomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose.

Įstatymo projektą pristatęs užsienio reikalų viceministras Jonas Survila, aiškindamas priežastis, kodėl siūloma pratęsti sankcijų taikymą, pažymėjo – aplinkybės ir geopolitinė padėtis nuo pernai metų nė kiek nepasikeitė. Todėl, pasak jo, svarbu ir toliau tinkamai valdyti galimas rizikas šalies saugumui.

„Agresija tęsiasi, žūsta ir yra žudomi civiliai, atakuojama civilinė infrastruktūra – puikiai tai žinote. Todėl reaguodami į besitęsiantį karą ir tai, kad šie veiksmai daro dramatišką poveikį ne tik Ukrainos, bet ir Europos, ir mūsų saugumui – teikiame šį įstatymo projektą“, – iš Seimo plenarinių posėdžių salės tribūnos teigė J. Survila.

Jis nurodė pagrindinius pokyčius, kurie numatomi Vyriausybės teikiamose pataisose. Projekte siūloma ne tik iki kitų metų gegužės 2 d. pratęsti taikomus ribojimus, bet ir sugriežtinti Baltarusijos piliečių, kertančių Lietuvos sieną su Šengeno viza, patikrą – tokie asmenys būtų papildomai vertinami ir tikrinami dėl galimų rizikų. Tokia tvarka Rusijos piliečiams jau galioja ir šiuo metu.

Įstatymo projektu taip pat siūloma patikslinti nacionalinių sankcijų taikymą juridiniams asmenims – siūloma numatyti ribojimus Rusijos verslininkams, nepaisant to, ar jie turi leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvoje.

Taip pat siekiama riboti juridinių asmenų teisę įsigyti nekilnojamąjį turtą įvertinus, ar Rusijos pilietis yra konkretaus juridinio asmens naudos gavėjas pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis pasidžiaugė, kad Vyriausybės teikiamos pataisos yra tinkamai subalansuotos ir paliekančios daugiau išimčių baltarusiams. Tą pastebėjo ir Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, tačiau išreiškė nuogąstavimus, jog įstatymui pasiekus Seimo komitetus gali atsirasti nauji siūlymai ribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinti.
„Ar nebus taip, kad šį subalansuotą įstatymą bus bandoma torpeduoti ir tą, sakykime, skirtingą traktavimą pakeisti, iškreipiant balansą“, – kėlė klausimą V. Mitalas.

Kaip ir ankstesniu Seimo sprendimu, įstatymo pataisose išlieka numatyti ribojimai dėl vizų išdavimo rusams ir baltarusiams. Numatomos išimtys tiems asmenims, kurie yra Lietuvos ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių piliečių šeimos nariai, tarptautinius vežimus vykdančių ekipažų įgulų nariai. Taip pat ribojimai negaliotų asmenims, kurie atvyksta į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių.

Seimui priėmus įstatymo pataisas, ribojamųjų priemonių taikymas būtų pratęstas nuo šių metų gegužės 3 d. iki 2025 m. gegužės 2 d.
Pernai pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo, elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarka. Be to, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Visgi, tuo metu Seimas G. Nausėdos veto atmetė.