Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimas trečiadienio plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pristatytam naujos redakcijos Referendumo įstatymo projektui. Šio projekto pateikimą palaikė 109 parlamentarai, vienas susilaikė, prieš nebalsavo nei vienas. Toliau jis bus svarstomas Seimo komitetuose, o jį priimti ketinama rudens sesijos metu.
Poreikis parengti šį įstatymą atsirado dėl to, kad Konstitucinis Teismas liepos 1 d. turėtų oficialiai paskelbti praėjusiais metais priimtą nutarimą, kuriuo praėjusioje Seimo kadencijoje priimtas Referendumo įstatymas dėl priėmimo tvarkos bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Pristatydama parengtą projektą, teisingumo ministrė E. Dobrovolska kalbėjo, kad šiuo įstatymu pirmiausiai siekiama įgyvendinti KT nutarimą, o įstatymas, pasak jos, daugiausiai grindžiamas šiuo metu galiojančiomis nuostatomis.
Visgi ministrė akcentavo, kad projekte numatyti ir tam tikri pokyčiai. Pirmiausia numatytas reikalavimas nepaprastosios padėties ar karantino įvedimo atveju, siekiant užtikrinti piliečių teisę saugiai dalyvauti referendume, jiems balsavimo vietoje suteikti reikiamas apsaugos priemones. Be to, projekte, siekiant užtikrinti balsavimo skaidrumą, numatyta prievolė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) viešai skelbti apie piliečių papirkinėjimo atvejus, kuriais siekta paveikti balsavimo rezultatus.
„Siūloma nustatyti, kad piliečių papirkimo faktai skelbiami VRK interneto svetainėje“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo E. Dobrovolska.
Taip pat siūloma numatyti galimybę referendumuose balsuoti ir internetu. Visgi ši nuostata, pasak teisingumo ministrės, galėtų įsigalioti tik su sąlyga, kad Seimas priimtų atskirą internetinį balsavimą reglamentuojantį įstatymą.
ELTA primena, kad 2020 m. liepos mėnesį Konstitucinis Teismas (KT) pasisakė dėl 2018 m. priimto naujos redakcijos Referendumo įstatymo. KT teigimu, pagal priėmimo tvarką įstatymas prieštarauja Konstitucijai, kadangi turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas.
Šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre bus oficialiai paskelbtas 2021 m. liepos 1 d., todėl iki šios datos galios dabartinės redakcijos Referendumo įstatymas, o Seimas turės priimti Referendumo konstitucinį įstatymą.
Kaip pažymi KT, iš dešimties konstitucinių įstatymų, įrašytų į konstitucinių įstatymų sąrašą, Seimo kol kas yra priimtas vienas – 2014 m. lapkričio 6 d. Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
Į Konstitucinį Teismą kreipęsi parlamentarai tuomet prašė įvertinti nauja redakcija išdėstyto Referendumo įstatymo atitiktį Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta konstitucinių įstatymų priėmimo tvarka. Kreipimąsi parlamentarai grindė tuo, kad įstatymas, kuriuo Referendumo įstatymas išdėstytas nauja redakcija, turėjo būti priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Kitaip tariant, Referendumo įstatymas turėjo būti priimtas, už jį balsuojant daugiau kaip pusei visų Seimo narių. 2018 metais šio įstatymo nauja redakcija priimta taikant įprastą teisės aktų priėmimo procedūrą – esant Seimo narių balsų daugumai, esant kvorumui.
ELTA