Seimas patvirtino rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją: gynyba – ne tik ginklu

Seimas patvirtino rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją: gynyba – ne tik ginklu
Vilnius
BNS / Fotobanko nuotr.
Reporteris Austėja Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Seimas antradienį patvirtino Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją: dokumentu akcentuojama, kad valstybės gynyba suprantama ne tik kaip gynyba ginklu.

Už strategiją balsavo 114 Seimo narių ir vienas susilaikė.

Dokumentas numato, kad pilietinis pasipriešinimas yra svarbiausio Lietuvos gynybos principo – visuotinės gynybos – dalis.

Pasak jo, gynybos visuotinumas reiškia, kad valstybės gynyba yra suprantama ne tik kaip gynyba ginklu, ir todėl ji yra ne tik Lietuvos kariuomenės, bet visų piliečių atsakomybė.

„Priešintis agresijai ir okupacijai turi būti pasiryžęs kiekvienas pilietis, nepriklausomai nuo amžiaus ir gyvenamosios vietos, visos civilinės valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai, visuomenė, piliečių bendrijos ir organizacijos“, – sakoma dokumente.

Šia strategija siekiama ugdyti atsparumą, pilietinę valią ir įgūdžius, kurie užtikrintų piliečių pasirengimą ir dalyvavimą atsakant į nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes, priešintis agresijai ir okupacijai.

Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, nurodoma, kad ji rengiasi ir okupacijos sąlygomis organizuoja rezistencinį judėjimą.

Pilietinis ugdymas turėtų būti įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą, nacionalinio saugumo ir krašto gynybos mokymas būtų privalomas pagrindinio ir vidurinio ugdymo programoje. Pasak dokumento, šiam mokymui reiktų užtikrinti tinkamą pedagogų rengimą, stiprinti jų kompetencijas, spręsti pedagogų trūkumo problemą pritraukiant buvusius karius ir pareigūnus.

Strategijoje taip pat numatoma stiprinti istorinės atminties įprasminimo iniciatyvas, skatinti kultūrinius projektus, skiepijančius pasididžiavimą Lietuvos valstybe.

Dokumente nurodomas siekis, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.

Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70  proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai kiltų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.

Norima, kad visuomenės dalyvavimas savanoriškoje veikloje augtų nuo 14,5 proc. (2019 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apklausos duomenys) iki 25 proc. 2035 metais.

BNS

Redakcija rekomenduoja