Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Visgi Vyriausybė savo išvadoje atkreipia dėmesį į tai, kad 2024 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatytos lėšos, kurias reikėtų skirti prezidento rezidencijos patalpų pritaikymui šalies vadovo reikmėms.
Pažymima, kad papildomų lėšų skyrimo klausimas rezidencijos patalpų remontui atlikti galėtų būti nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka sudarant 2025 metų valstybės biudžetą.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo yra pritaręs M. Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų būtų paskirtas naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.