Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Unsplash.com nuotr.
Jadvyga BieliavskaŠaltinis: ELTA
Antradienį už nutarimo projektą dėl atsisakymo suteikti šiai bendrijai valstybės pripažinimą po svarstymo balsavo 67 Seimo nariai, 6 buvo prieš, susilaikė 17 parlamentarų. Tai nebuvo galutinis balsavimas, šio dokumento dar laukia Seime priėmimo stadija.
Nutarimo projekte, kuris parengtas atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išvadą, pažymima, kad Lietuvos Jehovos liudytojų religinė bendrija neatitinka Konstitucijos ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo nuostatų, reikalaujančių, kad „jos mokymas ir apeigos neprieštarautų įstatymams ir dorai“.
Seimo nutarimo projekte akcentuojama, kad Lietuvos Jehovos liudytojų religinės bendrijos mokymas dėl kraujo perpylimo draudimo yra nesuderinamas su Konstitucijos saugoma gyvybės vertybe, ypač pabrėžiant vaiko interesus.
Jame taip pat teigiama, kad šios bendrijos religinis mokymas, draudžiantis valstybės gynimą ginklu ar prisidėjimą prie valstybės gynimo neginkluotu būdu, skatina nesilaikyti iš Konstitucijos „kylančių reikalavimų ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siekiant išsaugoti valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką“.
Antradienį svarstant nutarimo projektą Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma kritikavo Teisingumo ministerijos išvadą, kuri, anot jo, nepagrįstai įrodinėja, kad Lietuvos Jehovos liudytojų bendrija turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje.
„Ministerija įrodinėja, kad ši bendrija yra pakankamai gausi, nes turi per 2 tūkst. narių, kas sudaro 0,075 procentų visų Lietuvos gyventojų. Tai kur čia gausumas?“, – svarstė J. Razma.
Tuo tarpu Jehovos liudytojų religinė bendrija įsitikinusi, kad ji atitinka Konstitucijos ir įstatymo reikalavimus.
„Šiuo metu Seime yra rengiamos Karo prievolės įstatymo pataisos, kurios leistų įvesti alternatyviąją civilinę tarnybą. Ši priemonė, kilusi iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Lietuvai nustatyto įpareigojimo, iš esmės paneigia Teisingumo ministerijos argumentą, kad atsisakymas atlikti karo tarnybą dėl religinių įsitikinimų prieštarauja Konstitucijai. EŽTT ne kartą priėjo išvados, kad Jehovos liudytojų religiniai įsitikinimai, taip pat susiję ir su gydymo pasirinkimu, (…) atitinka įstatymus ir yra suderinami su Konstitucijos saugomomis vertybėmis”, – Eltai tvirtino Jehovos liudytojų religinės bendrijos atstovai.
Jie tikisi, kad Seimas priims teisingą sprendimą, kuris „nediskriminuotų 3 tūkst. Lietuvos piliečių”.
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas numato, kad netradicinės religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos turi tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia arba atsisako suteikti Seimas.