Seimas imasi „trikojų“

Seimas imasi svarstyti Administracinių nusižengimų kodekso pataisą, kurioje siūloma kelio ženklais informuoti vairuotojus apie automatinę greičio kontrolės sistemą – vadinamuosius „trikojus“.

Už tokį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininko „valstiečio“ Dainiaus Gaižausko antradienį pateiktą  Seimui projektą po pateikimo balsavo 55 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 5 parlamentarai. Planuojama, kad į plenarinių posėdžių salę pataisa sugrįš lapkričio 12 d.

Projekte siūloma nustatyti, kad administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, įrodymai stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis nedalyvaujant pareigūnui galėtų būti renkami tik esant Kelių eismo taisyklėse numatytam informaciniam ženklui „Automatinė eismo kontrolė“.

„Manau, kad „trikojai“ yra puiki ir sveikintina greičio kontrolės priemonė, tačiau ji privalo būti naudojama tik su įspėjamaisiais ženklais, kitaip ji praranda pagrindinę paskirtį – vykdyti saugaus eismo prevenciją avaringiausiuose kelių ruožuose atitinkamu metu ir būtent konkrečioje vietoje. „Trikojų“ privalumas yra tas, kad Lietuvos policija kiekvieną valandą gali keisti šios mobiliosios greičio kontrolės įrangos lokaciją, įvertinusi, kuriuo paros metu ir kurioje vietoje eismas yra pavojingiausias, tarkime, rytais prie mokyklų ir vaikų darželių, per pietus – prie maitinimo įstaigų, vakarais – miegamuosiuose rajonuose ir pan. Nepaisant to, kad nuo „trikojų“ eksploatavimo pradžios praėjo jau daug laiko, dar ir šiandien sulaukiu daugybės pasipiktinusių žmonių laiškų, nes kelyje slapstomi „trikojai“ atlieka ne greičio prevencijos, o daugiau represinę, baudų surinkimo funkciją“, – sako projekto autorius  D. Gaižauskas.

Parlamentaro teigimu, žmonės atsiunčia nuotraukų, kuriose užfiksuoti pareigūnai, greičio matuoklius statantys prastai vairuotojams matomose vietose, visiškai neavaringuose ruožuose ir pan.  

„Visa tai pykdo vairuotojus, mažina pasitikėjimą policijos pareigūnais. Todėl akivaizdu, kad šią padėtį reikia taisyti. Priminsiu, kad panašios bauginimo akcijos jau buvo išgyvendintos iš policijos sistemos, kai dar visai neseniai vairuotojų pasipiktinimą kėlė krūmuose su rankine greičio matavimo įranga pasislėpę pareigūnai. Visgi tuomet Lietuvos policijos vadovybė atkreipė dėmesį į visuomenės nuomonę ir uždraudė pareigūnams slapstytis ir vykdyti tik represinę baudėjo funkciją. Tik štai kodėl visa tai vėl sugrįžo? Nemanau, kad policija turi bauginti, kitaip reiktų ir policijos šūkį papildyti – Ginti. Saugoti. Padėti. Bauginti!“, – ironizuoja D. Gaižauskas.

Politikas tvirtina esąs už greičio ribojimo priemonių naudojimą ir asmeniškai žada siekti, kad Lietuvos keliuose atsirastų dar daugiau įvairių greičio matavimo sistemų, tačiau, parlamentaro nuomone,  jos visos turėtų būti naudojamos tik su įspėjamaisiais ženklais.  

ELTA