Seimas imasi kurjerių ir programėlių savininkų veiklos

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

173629

Lietuvoje daugėjant specialiomis programėlėmis besinaudojančių kurjerių ir pavėžėjų, Seime kelią skinasi idėja nustatyti aiškesnius ir skaidresnius santykius tarp paslaugų teikėjų ir platformų savininkų.  

Siūloma programėlių valdytojus įpareigoti su kurjeriais sudaryti sutartis bei jose aptarti paslaugų kainas bei apmokėjimą, jų keitimo tvarką ir terminus.

Seimas šią savaitę priėmė svarstyti atitinkamus Civilinio kodekso papildymus dėl internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų santykių su verslo klientais. Dabar pataisas vertins Tei­sės ir teisėtvarkos ko­mi­te­tas, į Seimą jos grįš bir­že­lio pabaigoje.  

Pataisų iniciatorius „valstietis“ Tomas Tomilinas tvirtino, kad imtis veiksmų reikia, nes per in­ter­ne­ti­nes plat­for­mas tei­kia­mos pa­slau­gos įgau­na vis pla­tes­nį mas­tą. Jo teigimu, čia reikia iš­samios disku­si­jos su šio sektoriaus atstovais.

„Šian­dien ga­lio­ja fak­tiš­kai ne­var­žo­mas rin­kos dės­nis – kuo dau­giau tu sa­ve ali­ni, kuo dau­giau ski­ri tam lai­ko, tuo esi la­biau pre­mi­juo­ja­mas, bet jo­kių so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, pa­na­šių į dar­bo san­ty­kius, iš esmės ne­tu­ri. Jo­kių ap­ri­bo­ji­mų lai­ko, ki­to dar­bo pa­pil­do­mu­mo čia nė­ra. Čia yra in­di­vi­du­a­li veik­la pa­gal pa­žy­mą“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo komitete dirbantis T. Tomilinas.  

Be kita ko, jis pabrėžė, kad dalis žmo­nių dirba kurjeriais, nes dėl pan­de­mi­jos buvo atleisti iš darbo, ban­krutavo.

„Yra di­de­lis spau­di­mas iš vi­so tuos san­ty­kius pri­pa­žin­ti dar­bo san­ty­kiais. Ma­no gal­va, to Lie­tu­vo­je padaryti ne­įma­no­ma ir tik­riau­siai ne­rei­kia šia­me eta­pe“, – pripažino T. Tomilinas.

„Valstiečių“ frakcijos narys Antanas Vinkus įsitikinęs, kad aiškiau sure­gu­lia­vus kurjerių veiklą, at­si­ras dau­giau skaid­ru­mo tarp jų ir plat­for­mų, bus ge­riau ap­sau­go­ti to­kių dar­buo­tų­jų in­te­re­sai ir ap­ri­bo­ta galimybė vie­na­ša­liš­kai keis­ti pa­slau­gų są­ly­gas.  

Tuo metu Seimo Neįgaliųjų reikalų komisijos vadovė Monika Ošmianskienė siūlo, kad kurjerių veikla negalėtų būti traktuojama kaip nuolatinis darbas, o būtų įmanoma tik siekiant pa­pil­do­mo už­dar­bio.

„Vis dėl­to „Wol­t“ ir vi­sas šis plat­for­mi­nis dar­bas tu­rė­tų bū­ti kaip pa­pil­do­mas už­dar­bis ir gal rei­kė­tų ei­ti tru­pu­tė­lį ki­tu ke­liu, pa­vyz­džiui, ri­bo­jant lai­ką, gal­būt pu­sę eta­to ir ne dau­giau. (...) O jei­gu jau pereinama prie to mo­de­lio, kai kur­je­ris tu­ri tik vie­ną dar­bo už­mo­kes­tį, pri­klau­so nuo vie­nos kaž­ko­kios plat­for­mos, tai mes jau kal­ba­me apie dar­bo san­ty­kius“, – posėdyje svarstė ji. 

T. Tomilinas siūlo nustatyti, kad programėlių valdytojai su kurjeriais turėtų rašytines sutartis. 

Teisingumo ministerija siūlo, kad sutartys galėtų būti sudaromos ir elektroniniu būdu, nors jos ir ne visada atitiks rašytinės sutarties reikalavimus, tačiau tai nereiškia, kad jos šalių neįpareigotų. 

„Valstietis“ Robertas Šar­knic­kas skaičiuoja, kad šia veik­la ver­čia­si apie 10 tūkst. žmo­nių.  

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt