Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pexels.com nuotr.
Etaplius.ltŠaltinis: BNS
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, šiuo metu įstatymai tokios galimybės nenumato, o nebereikalingas knygas bibliotekoms tampa paprasčiau tiesiog išmesti nei ieškoti naujo savininko.
„Pagrindinis tikslas yra reaguoti į visuomenės lūkestį. Priminsiu, buvo situacija, kai vienas universitetas Kaune nurašė didelį kiekį knygų ir tai pamačiusi visuomenė pasipiktino. Išanalizavus situaciją matėsi, kad yra teisinių spragų, kalbant apie bibliotekų fonduose esančių knygų, leidinių nurašymą“, – šią savaitę Seime pristatydamas projektą sakė ministras.
Pagal pataisas, Lietuvos bibliotekų fondų nurašytas knygas, prieš jas likviduojant ar atiduodant perdirbti, būtų galima neatlygintinai perduoti fizinių ir juridinių asmenų nuosavybėn. Ministras pažymėjo, kad tai negalėtų būti seni, vertingi, reti leidiniai.
Pataisoms buvo vienbalsiai 96 balsais „už“ pritarta po pateikimo, toliau jos bus svarstomos pavasario sesijoje.
„Yra tvarka, kaip iš principo knygos ar kiti leidiniai nurašomi, bet esmė ta, kad nors ir gali bibliotekos organizuoti viešus aukcionus nurašydamos vieną ar kitą knygą, bet kadangi ta kaina yra nedidelė, tai tiesiog tos procedūros neapsimoka daryti. O atiduoti neatlygintinai bendruomenėms, senelių namams, kitoms įstaigoms, tokio mechanizmo nebuvo“, – kalbėjo S. Kairys.
Pagal siūlomas nuostatas, Seimui priėmus įstatymo pakeitimus kultūros ministras turėtų patvirtinti tvarką, kaip būtų vykdomas nurašytų knygų perdavimas.
Kultūros ministerijos pateikiamais duomenimis, per 2022 metus bibliotekos nurašė per 2,1 mln. knygų, kurios neatitinka vartotojų poreikių ir yra pripažintos nereikalingomis arba netinkamomis naudoti.
Visuomenės dėmesio prieš porą metų buvo sulaukusi situacija, kai prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto bendrabučio kieme statybiniame konteineryje rasta išmesta daugybė senovinių knygų, apie įvykį kauniečiai informavo policiją ir Kultūros paveldo departamentą.
Paaiškėjo, kad knygos buvo nurašytos kaip nepataisomai sugadintos, pažeistos grybelio, o prieš išmetant jos dar buvo pasiūlytos Nacionalinei Martyno Mažvydo ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoms, bet šios knygų nepriėmė dėl egzempliorių dubliavimo.