Seimas ėmėsi šaukimo į kariuomenę pertvarkos

kariuomenė bns
Lietuva
BNS/Fotobanko nuotr.
Saulius Jakučionis Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Seimas ketvirtadienį ėmėsi projekto dėl šaukimo į kariuomenę pertvarkos, sudarančios prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių.

Už pertvarką reglamentuojančius įstatymų projektus per pateikimo stadiją balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo vienas, susilaikė 25 politikai. 

Dabar projektai bus svarstomi Seimo komitetuose, o į plenarinių posėdžių salę grįš kitų metų pavasarį.

Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. 

Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, pertvarka reiškia, kad visi jaunuoliai, dar būdami septyniolikos, gaus kvietimą pasitikrinti sveikatą.

Pripažinti tinkamais, tokiu būdu jaunuoliai galėtų pradėti tarnybą vos įgiję vidurinį išsilavinimą.

„Šie tobulinimai šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą yra teisinis įrankis, kaip vykdyti šaukimą, tai yra atsisakyti atidėjimų pačių įvairiausių“, – Seime sakė A. Anušauskas.

„Lietuvos kariuomenei reikalingi žmonės ir su aukštuoju, ir su specialiuoju išsilavinimu, (...) todėl padidinti gynybai parengtų piliečių skaičių yra mūsų pareiga“, – pridūrė jis.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais.

Pasak A. Anušausko, tokiu būdu tarnauti jaunuoliui reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Šauktinių skaičių didintų tūkstančiu

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą.

Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18–38 metų amžiaus.

Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Socialdemokratė Dovilė Šakalienė klausė, kiek krašto apsaugos sistema pasiruošusi šiems pokyčiams infrastruktūros ir personalo prasme.

„Dabartinė kariuomenės infrastruktūra, be abejo, yra pajėgi tam tikrą kiekį priimti be didelių papildomų sąnaudų. Gali priimti, pavyzdžiui, tūkstančiu daugiau, bet didinant toliau, jau reikėtų galvoti“, – sakė ministras.

Pasak jo, didesnis šaukiamųjų skaičius leis didinti ir profesinės karo tarnybos karių skaičių, nes jų daugiausiai ir yra prisitraukiama iš tarnybą baigiančių šauktinių.

Ragindamas parlamentarus balsuoti už pertvarką, konservatorius Vilius Semeška perspėjo, kad artimiausiu metu Seimui teiks priimti ir svarbesnius sprendimus.

„Šis paketas parodo, kad mes (...) galime susitarti, ir tai yra žingsnis link to, kad mums susitarimų reikės pasiekti dar daugiau ir dar sudėtingesnių“, – teigė Seimo narys, vėliau pridūręs, jog turi omenyje visuotinį šaukimą į kariuomenę ir daugiau lėšų jos modernizavimui.

Pataisomis taip pat siekiama sudaryti galimybes tarnauti tiems, kurie nori, tačiau dėl sveikatos būklės negali atlikti privalomosios karinės tarnybos. Jie turėtų pareikšti norą atlikti tarnybą, o dėl jos trukmės ir formos apsispręstų kariuomenės vadas.

Be to, alternatyviosios tarnybos trukmę siūloma ilginti nuo 10 iki 12 mėnesių.

Apie planus reformuoti šaukimą į kariuomenę buvo paskelbta šiemet vasarį, pertvarką numatantys įstatymo projektai registruoti rugpjūtį ir gruodį jiems pritarė Vyriausybė.

„Nesame kaip Rusija“

Seime prieš teikiant šiuos įstatymų projektus ketvirtadienį buvo surengta diskusija apie valstybės gynybos stiprinimą, per ją krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus pristatė, ko reikėtų norint Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą.

Ši diskusija surengta valdančiųjų konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui siūlant įvesti visuotinę karo prievolę.

Kariuomenė skaičiuoja, kad kasmet mokyklą baigia ir tinkamos sveikatos atlikti tarnybą yra iki 7 tūkst. vaikinų, taigi, panašios būtų ir visuotinio šaukimo apimtys.

Parlamentarams pristatyta, kad visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas per šešerius metus nuo sprendimo priėmimo.

Infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per šį laikotarpį reikėtų skirti apie 500 mln. eurų, kariuomenėje reikėtų sukurti keturis naujus batalionus.

Ž. Tomkus parlamentarams parodė skaidrę, kurioje matyti, kad pagal dabartinį gynybos finansavimo lygį ilgainiui pritrūks lėšų vystyti kariuomenės divizijai ir įgyvendinti visuotinį šaukimą, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

Pasak jo, trūktų nuo 300 iki 700 mln. eurų kasmet.

„Procentiškai tas skaičius išeitų į tris procentus (bendrojo vidaus produkto – BNS), į tris su viršum procento“, – sakė Ž. Tomkus.

Lietuva kitąmet gynybai skirs 2,75 proc. BVP, bet dalį šių lėšų sudarys laikinai bankų mokamas solidarumo įnašas.

„Kai mes kalbame apie savo ambiciją, savo pajėgumų vystymo kryptis, mums yra svarbus nuoseklumas politiniuose sprendimuose. Sprendimai, kurie yra padaromi, negali būti keičiami, (...) kitaip tai yra mūsų resursų švaistymas“, – kalbėjo viceministras.

Pasak jo, dėl to visuotiniam šaukimui ir nacionalinei divizijai vystyti yra būtinas platus politinis sutarimas, tvarus gynybos finansavimas.

Krašto apsaugos viceministro teigimu, vystant kariuomenę svarbus subalansuotas požiūris į kokybinius ir kiekybinius poreikius.

„Mes nesame kaip Rusija, kurioje kiekybė yra kokybė savaime ir kuri neskaičiuoja žalos, nesvarbu, ar tai būtų ginkluotė, ar žmogiškasis resursas“, – sakė Ž. Tomkus.