Aktualijos | 4 MIN.
Seimas ketina apsispręsti, ar reikėtų nustatyti fiksuotus tarybos narių atlyginimus, atsisakant kanceliarinėms reikmėms skirtų išmokų – antradienį parlamentarai balsuos dėl Vietos savivaldos įstatymo pataisų.
Tarp parlamentinių frakcijų derintu projektu norima nustatyti fiksuotas tarybos narių algas, siekiančias 20 proc. savivaldybės mero algos. Kaip numatoma projekte, kiek daugiau uždirbtų tarybos opozicijos lyderis bei savivaldybės komitetų pirmininkai. Jų atlyginimas būtų penktadaliu, o komitetų pirmininkų pavaduotojų – 10 proc. didesnis nei papildomų pareigų neinančių savivaldos politikų atlygis.
Įstatyme išbraukiama nuostata, kuria tarybos nariams yra skiriamos kanceliarinės lėšos pašto, telefono ir interneto ryšio, transporto išlaidoms padengti. Tačiau paliekama teisė savivaldybės tarybos nariui gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui, technines priemones ir pagalbą savivaldybės tarybos nario funkcijoms vykdyti.
Įvedus atlyginimus, savivaldos
politikai galėtų pasinaudoti tikslinėmis nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogomis, gauti lengvatas, susijusias su vaikų auginimu, negalia.
Be to, numatoma, kad už praleistus posėdžius tarybos nariai sulauktų piniginės nuobaudos – už tai jiems būtų mažinamas atlyginamas.
Galiausiai, Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projekte numatoma prievolė savivaldybėms viešinti informaciją apie tarybų narių atlyginimus savivaldybių internetinėse svetainėse.
Parlamentarams priėmus šias Vietos savivaldos įstatymo pataisas, jos įsigaliotų jau nuo šių metų liepos 1 d., o savivalda būtų įpareigota iki tol sutvarkyti visus įstatymo įgyvendinimui reikalingus vietos teisės aktus.
Prieš paskutinį balsavimą – nauji siūlymai
Visgi, prieš įstatymui grįžtant į plenarinių posėdžių salę, antradienio rytą Seime šaukiamas parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) posėdis, kuriame ketinama apsvarstyti naujus įstatymo pataisų pasiūlymus.
Konservatorius Jurgis Razma siūlo tobulinti įstatymą ir nustatyti, kad savivaldybės tarybos nario alga siektų ne 20 proc., o tik 15 proc. mero algos. Seimo vicepirmininkas anksčiau Eltai sakė, kad tai kompromisinis pasiūlymas, nes, jo asmeniniu įsitikinimu, savivaldybės tarybos nario alga turėtų siekti tik 10 proc. mero algos.
Tuo metu kitas konservatorius Vilius Semeška siūlo būtent tokią atlygio ribą ir įregistravo siūlymą, kuriuo ragina nustatyti, kad tarybos nario alga neviršytų daugiau kaip 10 proc. savivaldybės vadovo algos. Pasak parlamentaro, paliekant dabartinę kartelę, vietos politikai uždirbtų nuo 800 iki 1070 eurų, o toks atlyginimas, jo teigimu, nebūtų proporcingas realioms tarybos narių dirbamoms darbo valandoms.
„Svarbu įvertinti, kad toks atlyginimas apytikriai atitinka savivaldybės įstaigose pilnu etatu dirbančių pedagogų, kultūros darbuotojų ir kt. atlyginimą. Kai tuo tarpu realus vidutinis savivaldybės tarybos nario darbo laikas per mėnesį (įskaitant ir susitikimus su rinkėjais) nesiekia nei dvidešimties – trisdešimties valandų. Tokiu būdu savivaldybės tarybos nario darbo vertė dešimt kartų didesnė negu pedagogo, kultūros ar socialinio darbuotojo“, – pasiūlymo tekste dėstė V. Semeška.
Kaip ELTA pranešė anksčiau, kilus skandalui dėl galimo savivaldos politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, parlamentas ėmėsi keisti Vietos savivaldos įstatymą.
Tuo metu į teisėsaugos akiratį pakliuvo eilė savivaldybių, kurių politikai galimai neskaidriai naudojosi veiklai skirtomis išmokomis. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminius tyrimus Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Kauno miesto bei Šaulių savivaldybėse.
Savo ruožtu tyrimus dėl galimai pažeisto viešojo intereso Pagėgiuose ir Šilutėje pradėjo ir Generalinė prokuratūra. Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
etaplius TV
0
