Seimas apsisprendė atsisakyti „amžinojo“ embrionų saugojimo

Seimas antradienį pritarė parlamento vadovės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teikiamoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms, kuriomis koreguojamos „amžinojo“ embrionų saugojimo nuostatos, paliekant 10-ties metų ribą.

Už balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 28 , susilaikė 20 parlamentarų.

Įstatymo pataisomis numatomas embrionų laikymo terminas ir finansavimo galimybės. Dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke Vyriausybės nustatyta tvarka bus finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Embrionų saugojimas pagal sutuoktinių (partnerių) pareikštą valią iki informuoto paciento sutikime nurodyto embrionų saugojimo termino pabaigos tęsiamas sutuoktinių (partnerių) lėšomis. Embrionai galės bus šaldomi ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.

„Lietuvoje įtvirtinta tvarka, kad sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai turi būti neterminuotai saugomi lytinių ląstelių banke, o pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui jie buvo sukurti, embrionų atsisakyti gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, praėjus ne mažiau kaip 24 mėn. po embrionų sukūrimo, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.

Įstatymo pataisai embrionus valstybės lėšomis šaldyti ne trumpiau nei 80 metų – nepritarta

Savo ruožtu konservatorius Paulius Saudargas pateikė pataisą, kad embrionai valstybės lėšomis būtų šaldomi ne trumpiau negu 80 metų. Visgi šiam Seimo nario siūlymui Seimas nepritarė.

„Pataisos esmė yra, kad šeimas, tėvai, kuria naudojasi pagalbinio apvaisinimo procedūra, ji gali saugoti tiek kiek nori, neribotą laiką, bet ne trumpiau negu du metus savo lėšomis. Tai toks protingas terminas, per tą laikotarpį, man atrodo, embrionai galėtų būti panaudoti būtent tos šeimos poreikiams pagalbinio apvaisinimo procedūroje“, – sakė P. Saudargas.

„Vėliau perima saugojimą savo lėšomis valstybė ne trumpiau negu 80 metų. Kodėl toks pasirinktas skaičius – 80 metų, tai yra suapvalinta vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė. (...), suponuojant, kad štai tiek mes numatome ir to embriono galimybę gimti“, – pridūrė jis.

Pagrindiniame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte, kuriam pritarė Seimas, pažymima, kad, remiantis tarptautine praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10 metų.

Numatoma, kad, pasibaigus pagal sutuoktinių ar partnerių raštu pareikštą valią embrionų laikymo terminui, mirus vienam arba abiem sutuoktiniams ar partneriams, taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, embrionų laikymas galės būti tęsiamas valstybės lėšomis, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos pradžios.

Pataisų rengėjai pažymi, kad finansinė valstybės pagalba skirta išlaikyti donuotus embrionus sumažins vaisingumo klinikų patiriamas išlaidas ir sudarytų galimybę šiuos išteklius nukreipti medicinos paslaugų teikimo gerinimui bei plėtrai.

Įstatymo pataisomis nutarta netaikyti amžiaus ribojimo vaisingumo išsaugojimo paslaugų teikimui, o reprodukcinių audinių paėmimas vaisingumo išsaugojimo tikslu vaikams ir paaugliams yra viena iš pagrindinių procedūrų. Projekte teigiama, kad įstatymo papildymas šiuo terminu leis aiškiau suprasti procesus ir taktikas.

Taip pat suteikiama teisė vaisingumo išsaugojimo paslaugas gauti asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, jeigu esama sveikatos būklė ir (arba) galimi sveikatos sutrikimai ir (arba) paskirtas gydymas kelia pagrįstų abejonių dėl tokio asmens reprodukcinės sveikatos ir tas abejones patvirtina gydytojų konsiliumas.

ELTA primena, kad šioms įstatymo pataisoms nepritarianti Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė pastarąjį antradienį pateikė savo pasiūlymus dėl neterminuoto embrionų šaldymo. Visgi politikės pasiūlymams Seimas nepritarė.

ELTA