SEB banko būsto kredito sutartyje aptiko klaidą – dėl jos klientai be reikalo permokėjo pinigus

Ar bankai gudrauja? Ar jie pelnosi klientų sąskaita? Tokių klausimų kilo vienam SEB banko klientui, kai jis praėjusių metų rudenį sudarė būsto kredito sutartį. Pasirašęs ją ir sulaukęs pirmųjų nuskaitymų nuo banko sąskaitos vyras suprato, kad šių dydis prasilenkia su tuo, kas buvo numatyta sutartyje. Ėmęs aiškintis aplinkybes istorijos herojus aptiko klaidą ir galiausiai įrodė savo tiesą – SEB bankas neteisingai apskaičiavo palūkanas, dėl to susidarė permoka. Bankas pripažino klydęs, tačiau tapo akivaizdu, kad dėl to nukentėjo ne vienas klientas.

Sumos skyrėsi

„Noriu pasidalyti savo istorija su SEB banku, kuri turės įtakos SEB banko klientams, turintiems būsto paskolas su linijiniu paskolos grąžinimo metodu“, – teigė į Alfa.ltredakciją kreipęsis Tomas (pavardė redakcijai žinoma). Anot vyro, jis kartu su žmona pernai sudarė būsto kredito sutartį. Praėjus keliems mėnesiams po sutarties sudarymo Tomui kilo įtarimas dėl įmokų mokėjimo.

„Po kelių mėnesių pastebėjau, jog sumos, nurodytos standartinėse sąlygose ir faktiškai nuskaičiuojamos nuo sąskaitos, kas mėnesį skiriasi, nors ir nežymiai. Nustebome, kadangi EURIBOR nesikeitė, palūkanos perskaičiuotos nebuvo, tačiau susumavus tokias palūkanų sumas į metinę palūkanų sumą eurais gavome, kad faktiškai bankas nuskaičiuotų apie 30 eurų daugiau, nei turėtų skaičiuojant paprastas metines palūkanas“, – dėstė vyras.

Įsigilinęs į situaciją Tomas pats pastebėjo, kad būsto kredito sutartyje numatytas mėnesinių palūkanų apskaičiavimo metodas skyrėsi nuo standartinėse sąlygose pademonstruoto pavyzdžio: vietoje 30/360 formulės naudojamas kitas metodas su faktinių dienų skaičiumi: „Bankas laiko, kad metuose yra 360 dienų, tačiau kiekvienas mėnesis turi faktinį dienų skaičių, todėl matematiškai priskaičiuoja 5–6 dienų palūkanas per metus. Pasijautėme labai apgauti, pradėjome ieškoti teisybės“, – aiškino SEB banko klientas.

Kreipėsi į banką

Dėl šios priežasties Tomas kreipėsi į SEB banką, jis buvo susitikęs su SEB banko Būsto finansavimo grupės vadove. Nors vyras tikėjosi greitai išspręsti problemą, banko atstovė nebuvo linkusi pakeisti kredito sutarties sąlygų. Kadangi klientas buvo susiradęs teismo bylos nutartį, kurioje „Swedbank“ analogiškoje situacijoje pralaimėjo bylą prieš ieškovą, jis SEB bankui parašė skundą su reikalavimu pateikti oficialų paaiškinimą dėl pretenzijos atmetimo. Tik šio laukimas užsitęsė.

„Kodėl vėluoja pateikti atsakymą, normaliai niekas nesivargino paaiškinti, telefonu kalbant jau nebesakė, jog skundas bus atmestas, o tiesiog, kad bus atsakymas, situacija analizuojama, ji labai sudėtinga. Kadangi per 15 darbo dienų atsakymo arba aiškaus paaiškinimo dėl vėlavimo priežasčių, kurių bankas negali kontroliuoti, negavau, o taip numato įstatymai, kreipiausi į VVTAT, tačiau jau po kelių dienų, dar net nespėjus jiems patvirtinti, jog skundą nagrinės arba persiųs atitinkamoms kitoms institucijoms, gavau iš SEB banko mane labai nustebinusį atsakymą“, – dėstė vyras.

Oficialiame SEB banko atsakyme buvo teigiama, kad Tomas padėjo identifikuoti apskaičiuotų palūkanų neatitikimą pasirašytoje būsto kredito sutartyje ir prieš sutarties pasirašymą Standartinės informacijos apie kreditą formoje pateiktame aiškinamojo įmokų mokėjimo grafiko pavyzdyje. Atsižvelgdamas į tai, SEB bankas pažadėjo kompensuoti palūkanų skirtumą.

„Atsižvelgdami į tai, priėmėme sprendimą kompensuoti palūkanų skirtumą Jums ir visiems klientams, kuriems nustatytas šis neatitikimas. Klientus apie tai informavome asmeniškai“, – Tomui skirtame atsakyme teigė SEB banko atstovai.

Pats vyras džiaugėsi, kad įrodė savo tiesą, tačiau jam kilo klausimų dėl kitų klientų, kurie galėjo permokėti bankui dėl minėtos klaidos. Taip pat Tomas iškėlė klausimą, ar tarp nukentėjusių nėra tokių klientų, kurie būsto paskolas pagal linijinį metodą jau yra grąžinę.

Permokas kompensuos

SEB banko komunikacijos projektų vadovė Jovita Bazevičiūtė Alfa.lt pripažino, kad istorijoje aprašyta klaida iš tiesų buvo. Dėl to, anot jos, nukentėję banko klientai sulauks kompensacijų.

„Bankas priėmė sprendimą kompensuoti palūkanų skirtumą visiems klientams, kuriems nustatytas šis neatitikimas. Klientus apie tai bankas informuoja asmeniškai. Bankas atsiprašo klientų dėl galimų nepatogumų ir apgailestauja dėl susidariusios situacijos“, – portalui skirtame komentare teigė ji.

Pasak J. Bazevičiūtės, neatitikimas aktualus tik tiems klientams, kurie būsto kredito sutartį su linijinio kredito grąžinimo grafiku sudarė nuo 2012 m. vasario 20 d., kai klientams prieš sutarties pasirašymą pradėtas teikti standartinės informacijos dokumentas. Iš viso tai liečia iki 7 proc. būsto kredito sutarčių klientų. SEB banko atstovė patikino, kad kompensuojama bus ir tiems klientams, kurie būsto paskolas jau yra grąžinę.

Palūkanų permoka bus grąžinama kartu su apskaičiuotomis 5 proc. metinėmis palūkanomis, iš jų išskaičiavus 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. Taip pat kompensacija bus mokama ir ateityje už mėnesius, kai bus fiksuojama kredito palūkanų permoka.

Banko atstovės teigimu, dabar būsto kredito sutartį su linijiniu kredito grąžinimo metodu sudarantiems klientams šis neatitikimas yra ištaisytas. „Aiškinamasis įmokų mokėjimo grafiko pavyzdys pateikiamas vadovaujantis tais pačiais palūkanų apskaičiavimo principais, kaip ir sudarius sutartį, t. y. laikant, kad metuose yra 360 dienų ir faktinis mėnesio dienų skaičius“, – aiškino J. Bazevičiūtė.

Atsakyme priduriama, kad, jei klientas nuo 2012 m. vasario 20 d. yra paėmęs su linijiniu kredito grąžinimo grafiku vidutinio dydžio 55 tūkst. eurų paskolą, kompensacija už vienerius metus siekia apie 15 eurų.

Vertina už klaidų pripažinimą

Lietuvos banko Kredito ir mokėjimo paslaugų priežiūros skyriaus vyr. juriskonsultė Justina Tarasevičienė Alfa.lt teigė, kad Lietuvos bankas kaip priežiūros institucija yra gavusi SEB banko pranešimą apie ketinimą ištaisyti nustatytus trūkumus bei išmokėti kompensacijas šiam ir kitiems kredito gavėjams.

„Mūsų vertinimu, tai yra geras pavyzdys, kai bankas pripažįsta suklydęs ir kompensuoja klientams galimai patirtus nuostolius. Tai įvardijame kaip gerąją praktiką. O pastaraisiais metais nagrinėdami ginčus tarp vartotojų ir finansų įstaigų pastebime, kad vis daugėja atvejų, kai abi šalys susitaria taikiai. Vis dėlto, jei su finansų įstaiga susitarti nepavyksta, vartotojas gali kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo“, – aiškino ji.

Anot pašnekovės, panašaus pobūdžio ginčą Lietuvos bankas yra nagrinėjęs 2017 m., kai kilo nesutarimas dėl ikisutartinės informacijos atskleidimo tinkamumo ir sąlygų, pagal kurias šalys susitarė sudaryti kredito sutartį, turinio. Tąkart Lietuvos bankas patenkino vartotojo reikalavimą. Daugiau panašaus pobūdžio ginčų arba skundų Lietuvos banke nebuvo gauta.

„Taip pat atkreipiame dėmesį, kad kredito palūkanų normos skaičiavimo tvarka teisės aktuose nėra nustatyta, todėl metus sudarančių dienų skaičius yra nustatomas šalių susitarimu. Mūsų nuomone, sutarties šalių interesų pusiausvyra bus apsaugota tik tada, kai vartotojas apie palūkanų dydį ir jų skaičiavimo tvarką bus tinkamai informuotas prieš sudarant kredito sutartį“, – sakė Lietuvos banko atstovė.

Pasak J. Tarasevičienės, pareiga vartotojui pateikti standartinę informaciją iki kredito sutarties sudarymo galioja nuo 2017 m. liepos 1 d. Standartinė informacija vartotojui turi būti pateikiama specialioje teisės aktuose nustatytoje formoje.