Savivaldybėje – paroda „Kalbantys paveikslai“

Savivaldybėje – paroda „Kalbantys paveikslai“
Neringa
Etaplius.lt Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Neringos savivaldybės inf.

Rugpjūčio 16 d. Neringos savivaldybėje bus atidaryta Jokūbo Kaco tapybos darbų paroda „Kalbantys paveikslai“. Paroda atidaroma Neringos savivaldybės ir Seimo nario, Neringos garbės piliečio Antano Vinkaus iniciatyva.

Paroda bus eksponuojama Neringos savivaldybės administracijos fojė, Taikos g. 2 rugpjūčio 16–29 dienomis.  

Jakov Katz, arba Jokūbas Kacas (g. 1946 m.) – Lietuvos-Izraelio draugystės grupės „Israelita“ pirmininkas, inžinierius, sportininkas, tapytojas.

Viena vertus, jis – grynas kaunietis: Kaune gimė, augo, baigė studijas tuomečiame Kauno politechnikos institute (dabar Kauno technikos universitetas). Bet, kita vertus, labai susijęs su Skuodo rajonu, nes Mosėdyje gyveno seneliai, gimė ir užaugo tėvai.

1972 m. Jakov Katz su šeima išvyko į Izraelį. Apsigyveno šalies šiaurėje, Kirjat Šmonos mieste. Čia lankė ulpaną – intensyvius hebrajų kalbos kursus. Dirbo Kirjat Šmonos savivaldybėje; 1976 m. tapo šio miesto vyriausiuoju inžinieriumi. 1982–2006 m. turėjo savo bendrovę. Vėliau iki 2010 m. užsiėmė pasiruošimo tiesti naują traukinių liniją Aškelonas–Netivotas darbais. Nors dabar jau galėtų ilsėtis, vis dar dirba radiacijos inspektoriumi.

Nežiūrint to, jog nuo 12-os metų aktyviai sportavo (plaukiojo, boksavosi, irklavo, žaidė regbį), kiek tik save atsimena, visada ir piešė. Kauno profsąjungos rūmuose lankė tapybos būrelį. Studijuodamas Kauno politechnikos institute, dažnai apsilankydavo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijoje, mėgo skaityti didžiųjų menininkų biografijas. Taip vis artėjo prie tapybos ir būdamas paskutinio kurso studentu pradėjo tapyti. Emigravus į Izraelį, adaptacija pareikalavo kelerių metų pertraukos. Bet vėliau prie dailės grįžo – lankė skulptūros studijų klasę... Kur suprato, kad skulptūra – jo pašaukimas, ir jaunystėje galbūt pasirinko ne tą profesiją... Tačiau mesti inžinieriaus karjerą ir atsiduoti skulptūrai nesiryžo. Tad save vadina tiesiog tapančiu inžinieriumi.

Jakov Katz kūrybos credo – paveikslas privalo kalbėtis su žmogumi. Todėl ir paroda pavadinta „Kalbantys paveikslai“. Mačiusiems jo tapybą pastebėjus, jog šiek tiek jaučiama Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Marc Chagall įtaka, Jakov Katz neslepia – M. K. Čiurlionio kūryba jam tikrai patinka. Mėgsta ir impresionizmą, Vincent van Gogh realistinius paveikslus. Bet į klausimą, kokius tapo pats, teigia vienareikšmiai atsakyti negalįs: „Nesilaikau vienos temos ar stiliaus. Po apsilankymų M. K. Čiurlionio galerijoje fantazuoju spalvomis ir formomis. Užplūdus melancholiškoms mintims apie, deja, niekada nematytus senelius, Lietuvoje ištuštėjusius žydų miestelius, gimsta paveikslai su kaimo bakūžėmis, klajojančiais klezmeriais, auštantį rytą giedančiais gaidžiais... Mėgstu perkelti ant drobės pasakų motyvus, o Mažojo princo tematika lydi visą gyvenimą.“

Lietuvoje Jakov Katz tapyba du kartus eksponuota Kaune, po vieną – Pakruojyje, Šiauliuose, Skuode ir Lietuvos Respublikos Seime.