Savivaldybių skaidrumo tyrime Kėdainiams atiteko ketvirtoji vieta

Per beveik dešimtmetį Lietuvos savivaldybių bendras skaidrumo lygis išaugo pusantro karto, rodo naujausias „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) savivaldybių skaidrumo tyrimas, kurio duomenys pateikiami www.jurgiokepure.lt. 2022 m. savivaldybės surinko 85 balus iš 100, 2018 m. – 69 balus, 2014 m. – 56 balus.

2022 m. dvi iš penkių savivaldybių (23) surinko 90 balų ir daugiau – prieš ketverius metus tokių savivaldybių buvo dvi. Savivaldybės pradėjo skelbti daugiau informacijos apie savo darbuotojus, savivaldybių politikų ir administracijų vadovų interesus. Taip pat – viešųjų pirkimų planus, konkursus laimėjusias įmones bei jų teikiamas paslaugas, savivaldybių įmones ir įstaigas.

Daugiausiai apie savo veiklą viešina Panevėžio miesto (99 balai), Alytaus (97 balai), Molėtų (97 balai), Kaišiadorių (97 balai), Šiaulių (97 balai), Prienų (96 balai) rajonų, Visagino (96 balai), Vilniaus miesto (96 balai) savivaldybės. Mažiausiai – Rokiškio (67 balai), Šalčininkų (67 balai) rajonų ir Kauno miesto (65 balai) savivaldybės.

Kėdainių rajono savivaldybė su 94 balais drauge su Ignalinos rajono, Kauno rajono, Plungės rajono ir Šiaulių miesto savivaldybėmis dalijasi ketvirtąja vieta.

Beveik visos savivaldybės (57) skelbia apie galimybes gyventojams dalyvauti sprendimų priėmime. Sprendimus dėl gyventojų pateiktų pasiūlymų viešai skelbia pusė savivaldybių (34).

Savivaldybės teikia mažiau informacijos apie tarybos veiklą nei prieš ketverius metus (89 balai, lyginant su 95 balais 2018 m.). Kas šešta savivaldybė (9) neviešina individualių tarybos narių balsavimų svarstomais klausimais.

Pirmą kartą nuo vertinimo pradžios visos savivaldybės viešina informaciją apie savo valdomas įmones ir įstaigas. Vis tik, dvi iš penkių savivaldybių (25) nenurodo, kodėl konkrečius asmenis skyrė į savivaldybės valdomų įmonių valdybas.

Tik trečdalis savivaldybių (17) finansines ataskaitas pateikia taip, kad jose veiktų kompiuterinė paieškos sistema, leidžianti analizuoti dokumentus ir ieškoti duomenų pagal raktinius žodžius (2018 m. – 9).

Šeštadalis savivaldybių (11) neskelbia savo korupcijos prevencijos programų bei jų įgyvendinimo planų.

„Šis vertinimas – tai antikorupcinės higienos pratimas. Džiugu, jog vis daugiau savivaldybių pradeda veikti skaidriau bei išbando geruosius pavyzdžius savo veikloje, tokius kaip dalyvaujamieji biudžetai. Vis dėlto, labai norėčiau, kad savivaldybių lyderiai užsibrėžtų aiškius antikorupcinius tikslus ir imtųsi dar drąsesnių pokyčių, kadangi savivaldybės, deja, vis dar išlieka vienomis korumpuočiausių institucijų Lietuvoje”, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Tyrime vertintos visos 60 savivaldybių. Jų svetainėse žiūrėta, kiek informacijos savivaldybės teikia apie savo darbuotojus, tarybos veiklą, antikorupcines priemones, savivaldybių įmones ir paslaugas, biudžetą, viešuosius pirkimus ir gyventojų galimybes dalyvauti sprendimų priėmime. Analizuota, ar savivaldybės skelbia ne tik privalomą viešinti, bet ir papildomą informaciją apie savo veiklą.

Savivaldybių interneto svetainių analizę TILS atliko 2022 m. spalio – 2023 m. sausio mėn. Vertinimo rezultatai buvo siunčiami visoms savivaldybėms, joms sudaryta galimybė pradėti viešinti trūkstamą informaciją ir taip pakoreguoti savo įvertinimą. Šia galimybe pasinaudojo 56 savivaldybės. Iniciatyvos metu bendras savivaldybių rezultatas pagerėjo 12 balų (nuo 73 iki 85).

Vertinimo metodologija kurta pagal „Transparency International“ Portugalijos ir Slovakijos skyrių savivaldos skaidrumo tyrimus.

Savivaldybių skaidrumo vertinimą ir savivaldybių reitingą galite rasti www.jurgiokepure.lt