PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2019 m. Spalio 15 d. 13:01

Savivaldybių indeksas: Pakruojo rajone prie mažesnio ekonominio aktyvumo galėjo prisidėti palyginti aukšti mokesčiai

Šiauliai

Etaplius ir LLRI nuotr.

Reporteris LinaŠaltinis: Etaplius.lt


103108

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Pakruojo rajono savivaldybė tarp 54 kitų mažųjų savivaldybių užėmė 51 vietą.

foto.jpg

foto1.jpg

Pakruojo rajono savivaldybė šiemet užima 51 vietą mažųjų savivaldybių indekse (46 balai iš 100). Palyginti su kitomis savivaldybėmis, geriau nei vidutiniškai* įvertinta tik „Biudžeto“ sritis. Visos kitos atsiliko. Pakruojo r. savivaldybėje 2017 m. vienam gyventojui teko daugiau nei vidutiniškai investicijų. Nors investicijų daugėjo (tiesioginių užsienio investicijų vertė išaugo nuo 39,3 iki 51,2 mln. eurų, o materialinių nuo 21,3 iki 39,4 mln. eurų), ekonominio aktyvumo rodikliai liko vieni prastesnių. Veikiančių ūkio subjektų, išduotų ir pratęstų verslo liudijimų bei išduotų statybos leidimų tūkstančiui gyventojų teko mažiau nei vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių.

Grynoji emigracija siekė 1,4 proc. nuo gyventojų skaičiaus, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse šis rodiklis siekė tik 0,5 proc. Prie mažesnio ekonominio aktyvumo galėjo prisidėti palyginti aukšti mokesčiai. Nekilnojamo turto tarifai buvo tarp aukščiausių: pagrindinis nekilnojamo turto tarifas siekė 1 proc., o nenaudojamo – 3 proc. Vidutiniškai žemė Pakruojo r. apmokestinta 1,46 proc. tarifu, kai vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 0,98 proc. Apleista žemė apmokestinta net 4 proc. tarifu. Tiesa, verslo liudijimai buvo pigesni nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – jų kaina siekė 46, palyginti su 96 eurų vidurkiu. „Biudžeto” sritis pasiekė geresnį už vidutinį įvertinimą, nes savivaldybės skola siekė 14,7 proc. pajamų (mažiau nei vidutiniškai – 25,8 proc.), savivaldybė nevykdė vidaus sandorių.

Prasčiau įvertinta tik tai, kad administracijos išlaikymui teko skirti 9,3 proc. išlaidų, tai – daugiau nei vidutiniškai (8 proc.). Ji buvo sąlyginai didelė – tūkstančiui gyventojų teko 8,6 darbuotojo, kai vidutiniškai – 7,6.

Plačiau apie tai rasite čia.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto informaciją