Savivaldybėse įsibėgėja maisto atliekų rūšiavimas

20210420_145915(1)
Lietuva
BNS Fotobanko nuotr.
Vilmantas Venckūnas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  BNS

Įsigaliojus naujajai tvarkai rūšiuoti maisto atliekas, dalis savivaldybių praneša apie gyventojų susidomėjimą ir pastebi sumažėjusius mišrių atliekų kiekius.

Beveik visoje šalyje vietos savivaldos maisto atliekų surinkimui nusprendė diegti konteinerines sistemas, vis tik Vilniaus regione, nenorint kelti rinkliavos gyventojams, nuspręsta naudoti oranžinius maišelius.

Juos gyventojai turi mesti į mišrių komunalinių atliekų surinkimo konteinerį. Išvežus atliekas, oranžiniai maišeliai su maisto atliekomis specialiuose įrenginiuose atskiriami nuo bendro srauto – pačios atliekos paverčiamos kompostu, o maišeliai perdirbami. 

Gyventojus rūšiuoti maisto atliekas, jas atskiriant nuo bendro susidarančių šiukšlių srauto, įpareigoja Europos Sąjungos direktyva. Ekspertų vertinimu, maisto atliekų atskyrimas nuo bendro srauto leidžia padidinti bendrą atliekų perdirbimo efektyvumą, tausoti gamtą, sumažinti maisto švaistymą.

Maišelius atsiėmė dešimtadalis sostinės gyventojų 

Sostinėje nemokamos priemonės rūšiavimui nuo gruodžio dalinamos savivaldybėje, seniūnijose ar Vilniaus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, o nuo sausio 2 dienos jas galima atsiimti ir didžiuosiuose prekybos centruose bei maisto prekių parduotuvėse.

Kaip BNS informavo Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, nuo gruodžio pradžios išdalinta 26 tūkst. komplektų, kuriuos sudaro septynių litrų kibirėlis ir 25 vienetų ritinėlis oranžinių maišelių, pagamintų iš ne mažiau kaip 90 proc. perdirbtų medžiagų.

„Juos atsiėmė jau dešimtadalis visų Vilniuje esančių namų ūkių“, – sakė savivaldybės atstovas.

Jis teigė, kad kibirėlių ir oranžinių maišelių dalinimas vyks visus šiuos metus.

Anot Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) projektų vadovės Reginos Janutėnienės, jei maisto atliekos bus dedamos ne į oranžinius maišelius, jos nenukeliaus į kompostą.

„Svarbu rinkti maisto atliekas į oranžinės spalvos maišelius, nes iš bendro mišrių komunalinių atliekų srauto bus atrenkami oranžinės spalvos maišeliai. Maisto atliekos bus paverčiamos kompostu, o maišeliai – perdirbami. (...) Maisto atliekos, kurios bus pašalintos nenaudojant oranžinių maišelių, bus apdorojamo kaip ir anksčiau, tačiau iš jų išgauti komposto nėra galimybės“, – BNS sakė ji.

Nauji konteineriai lemtų didesnę rinkliavą 

Visose Vilniaus regiono savivaldybėse naudojami tik oranžiniai maišeliai, o Vilniuje dar dalinami ir specialūs kibirėliai.

„Vilniuje pasirinktas maisto atliekų tvarkymo modelis naudojamas Skandinavijos šalyse“ – sakė R. Janutėnienė. 

G. Grubinsko teigimu, savivaldybės apsisprendimą, kokiu būdu rūšiuoti maisto atliekas, lėmė atliekų surinkimo kaštai.  

„Jei nuo bendro atliekų srauto atskirtos maisto atliekos būtų metamos į atskirus konteinerius ir išvežamos atskirai, šiuo metu tai gyventojams lemtų maždaug 40 proc. didesnę metinę rinkliavą už šiukšlių išvežimą ir tvarkymą“, – sakė savivaldybės atstovas. 

„Vilniaus savivaldybė pasirinko kaštų ir siekiamo rezultato aspektais racionaliausią sprendimą, kuris iš esmės yra laikinas“, – pridūrė jis.   

Anot G. Grubinsko, vėliau savivaldybė vertins, ar išdalinus kibirėlius ir maišelius susiformavo gyventojų įpročiai ir ar išrūšiuotų maisto atliekų kiekis auga.  

„Pagal tai bus priimami tolesni sprendimai, gali būti pereita prie maisto atliekų tvarkymo naudojant atskirus konteinerius“, – teigė savivaldos atstovas.

Jo teigimu, bendra rūšiavimui skirtų priemonių įsigijimui numatyta suma – apie 1,37 mln. eurų. 

Specialias, rūšiavimui skirtas talpas bei maišelius, gali atsiimti kiekvienas Vilniaus gyventojas – nepriklausomai, ar yra deklaravęs gyvenamąją vietą sostinėje, ar ne. Atvykus atsiimti rūšiavimo priemones, reikės nurodyti gyvenamąją vietą Vilniaus mieste.

Vilniaus rajonas didesnį dėmesį skirs kompostavimui

Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič BNS teigė, kad savivaldybė skatina maisto likučius kompostuoti su žaliosiomis atliekomis jų susidarymo vietoje, kadangi dauguma savivaldybės gyventojų gyvena kaimiškose vietovėse, nuosavuose namuose.

Savivaldybės gyventojams jau išdalinta apie 10 tūkst. kompostavimo dėžių, planuojamas ir naujas kompostavimo dėžių pirkimas.

„Tačiau tiems gyventojams, kurie neturi galimybių ar nenori kompostuoti, yra suteikiama alternatyva ir dalijami maišeliai“, – sakė J. Gulbinovič.

Ji teigė, kad savivaldybė įsigijo 10 tūkst. ritinėlių maišelių, jie dalinami seniūnijose nuo sausio.

„Kaip informavo seniūnijos, gyventojai patys skambina ir domisi, kur galima gauti maišelius. Kartu su maišeliais gyventojams yra įteikiami ir informaciniai lapeliai, kaip rūšiuoti. Seniūnijose yra skirtingas suinteresuotumas maisto maišeliais. Didžiausias išdalintas kiekis maišelių yra Mickūnų seniūnijoje“, – pasakojo J. Gulbinovič.

Pasak savivaldybės atstovės, gyventojai teiraujasi, kodėl Vilniaus rajone dalijami tik maišeliai, o mieste – ir kibirėliai.

„Kadangi prioritetas yra skiriamas kompostavimui, buvo priimtas sprendimas dalinti tik maišelius, o didesnį dėmesį bei finansavimą skirti kompostavimo priemonėms“, – aiškino ji.

Ukmergėje mišrių atliekų sumažėjo

Ukmergė buvo pirmoji savivaldybė, kurioje pradėti dalinti oranžiniai maišeliai – šioje savivaldybėje nuo pernai gegužės vykdytas bandomasis projektas.

Ukmergės rajono savivaldybės atstovė Daiva Zimblienė BNS teigė, kad oranžiniai maišeliai pasirinkti vietoje konteinerinės sistemos dėl tos pačios priežasties, kurią įvardijo ir sostinė.

„Savivaldybė nenorėjo gyventojams branginti įmokos už komunalinių atliekų surinkimą“ – sakė D. Zimblienė.

Ji teigė, kad nuo praėjusių metų gegužės iki sausio pradžios gyventojams išdalinta 11,4 tūkst. oranžinių maišelių ritinėlių. Savivaldybės duomenimis, pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, sumažėjo mišrių atliekų kiekis.

„Palyginimui, 2022 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais surinkta daugiau nei 4 666 tonos mišrių atliekų, o 2023 metais per tą patį laikotarpį – daugiau nei 4 212 tonų mišrių atliekų. Tai rodo, kad pradėjus rūšiuoti maisto atliekas, mišrių sumažėjo 454 tonomis“, – pasakojo savivaldybės atstovė.

Marijampolėje maisto atliekos kol kas nerūšiuojamos

Dauguma savivaldybių pasirinko ne maišelių, o konteinerinę sistemą. Visgi jose maisto atliekų rūšiavimas startuos skirtingu metu. Pavyzdžiui, Marijampolės regione maisto atliekas rūšiuoti tikimasi pradėti rudenį.

Marijampolės atliekų tvarkymo centro (MAATC) diektorė Irma Žiūkaitė sakė, kad šiuo metu įsigyta dalis maisto atliekų konteinerių, kurie bus statomi prie daugiabučių pastatų bendro naudojimo aikštelėse.

„Pagal patvirtintą 2021–2027 metų regioninį atliekų tvarkymo planą įsigysime individualiems namams skirtus konteinerius“, – komentavo I. Žiūkaitė.

MAATC vadovė teigė, kad ne tik Marijampolė, bet ir dalis kitų regionų nepraėjo rūšiuoti maisto atliekų. Kada tai bus pradėta daryti, kol kas nėra aišku, tačiau tikimasi, jog rudenį.

„Daug kur nepradėta. Nurodyta ne nuo sausio 1 dienos, o nuo 2024 metų. Skirs pinigėlius įsigyti konteinerius individualiems namams, mes nuperkame ir iš karto pradedame, – teigė centro vadovė. – Viešųjų pirkimų būdu bus įsigyjami konteineriai, tai nežinau, kiek užtruks procedūros. Bet mes turime vilties, kad nuo rudens.“

Ji nesiėmė prognozuoti, ar Marijampolės regiono gyventojams rinkliava už atliekų tvarkymą kils.

„Atsiranda vežimo sąnaudos, atsiranda papildomas rūšiavimas. Kiekviena nauja sistema paslaugą brangina, o ne pigina“, – teigė I. Žiūkaitė.

Šiauliuose – specialūs kibirėliai ir konteineriai

Šiaulių miesto savivaldybėje konteinerinė sistema jau pradėjo veikti – prie kitų atliekų konteinerių pastatyta 300 rudų 240 litrų konteinerių. Kaip BNS sakė savivaldybės Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė, dėl įvestos naujos sistemos rinkliava gyventojams neturėtų kilti.

„Šiuo metu tai sudaro neženklias papildomas išlaidas, nes konteineriai buvo finansuoti iš Europos Sąjungos, valstybės lėšų. (...) Maisto atliekų surinkimą mes planuojame du kartus per savaitę, matysime, kaip sekasi žmonėms rūšiuoti ir kokie tie kiekiai susidaro. Tai nesudaro tokios reikšmingos išlaidų dalies, kad reikėtų didinti rinkliavą. Pakaks to, ką surenkame dabar“, – teigė E. Bružienė.

„Kaip vėliau bus, ar reikės dažnesnio surinkimo, ar reikės daugiau konteinerių, ar žmonės rūšiuos, ar nerūšiuos – čia daug klausimų, kurie spręsis metų eigoje“, – pridūrė ji.

Nuo gruodžio mėnesio šiauliečiams išdalinti specialūs kibirėliai, kuriuose gyventojai skatinami kaupti maisto atliekas. Šiauliečiams kibirėliai dalinti per namų bendrijas, daugiabučių namų administratorius. Iš viso jie pasiekė virš 10 tūkst. namų ūkių.

Maisto atliekoms priskiriamos visos organinės kilmės, biologiškai yrančios atliekos, pavyzdžiui, netinkami vartoti maisto produktai, žievės, lupenos, graužtukai, arbatos ir kavos tirščiai, arbatos pakeliai, kambariniai augalai ir jų dalys, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, vartoti netinkami maisto papildai.