Savivaldybės ruošiasi investuoti į infrastruktūrą

Klaipėda

POTVYNIAI. Praėjusiais metais dėl nepakankamai gerai išvystytų vandens nuotekų tinklų Klaipėdos miestą ir rajoną skandino potvyniai. © Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

35734

Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių išreikštas noras didinti įsigytų „Klaipėdos vandens“ akcijų kiekį atvėrė kelią infrastruktūros plėtrai.

Pirmadienį Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas pritarė pakeitimams didinti AB „Klaipėdos vanduo“ įstatinį kapitalą. Po pakeitimų jis padidės nuo 59 mln. 517 tūkst. Eur iki 61 mln. 441 tūkst. Eur. Tiesa, tokį sprendimą dar turi palaiminti uostamiesčio Taryba.

Įsigijo daugiau akcijų

Šiuo metu Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 86,82 proc. akcijų (1 784 281 vnt.), Klaipėdos rajono savivaldybei - 12,22 proc. akcijų (251 203 vnt.), o Neringos savivaldybei - 0,96 proc. akcijų (19 680 vnt.).

Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė savo akcijų skaičių didinti 41 796 vienetais. Vienos akcijos vertė - 28,96 Eur. Tad bendra investicijos suma - 1 mln. 210 tūkst. Eur. Sprendimui įgyvendinti bus reikalinga 916 497 Eur Savivaldybės biudžeto lėšų.

Klaipėdos rajono savivaldybė pasiryžo įsigyti 24 638 vienetus akcijų už 713 tūkst. Eur. Po investicijų uostamiesčio Savivaldybės turimų akcijų procentas sumažės iki 86,07 proc., o rajono savivaldybės padidės iki 13 proc.

Klaipėdos rajono savivaldybė dar 2015 m. pritarė dalyvavimui vandentvarkos projektuose Partnerio teisėmis, kurie finansuojami pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programas. Paramos gavimo atveju rajono Savivaldybė priėmė sprendimą skirti ne daugiau nei 2 mln. 341 tūkst. Eur vandentvarkos projektams finansuoti.

Klaipėdos rajono savivaldybė kovo 29 d. priėmė sprendimą turtiniu įnašu pirkti AB „Klaipėdos vanduo“ akcijų, perduodant rajono Savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį turtą - nuosavybės teise valdomus vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, vandenviečių ir nuotekų valymo įrenginius, kurių bendra vertė - 545 896 Eur. Tai sudaro 18 850 paprastųjų vardinių akcijų.

Kitą akcijų dalį - 6 981 - rajono Savivaldybė įsigis už 167 620 Eur. Bendra vertė sudarys 713 tūkst. Eur. Abiejų savivaldybių perduodamo turto bendra vertė sudaro 1 923 936,60 Eur.

Prie tinklų prisijungia ne visi

„Klaipėdos vandens“ generalinio direktoriaus Leono Makūno teigimu, iki šiol Europos sąjungos pinigai buvo skirti tinklams rekonstruoti. Siekiant didesnės plėtros buvo būtinos papildomos investicijos.

„Jeigu neturime pinigų, negalime rekonstruoti. Svarbiausia yra elgtis teisingai. Rajono tinklų sujungimas su Klaipėdos miestu yra labai prasmingas, nes sprendžiami ir kelių infrastruktūros, vandentiekių, lietaus kanalizacijos klausimai. Svarbūs ir ekologiniai dalykai. Visi teršalai vienu ar kitu keliu teka į Klaipėdą. Kai juos surenkame, yra saugu“, - Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto posėdyje sakė L. Makūnas.

Jis pridėjo, kad liko neišspręstas lietaus nuotekų kanalizacijos klausimas. Praėjusiais metais uostamiestį skandinusiems potvyniams įtakos turėjo ne tik tinkamai neparuošti miesto, bet ir rajono tinklai.

Kokia situacija mieste? Pasak L. Makūno, daugelis gyventojų yra prisijungę prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tačiau randama ir sukčiautojų.

„Periodiškai randame savavališkai prisijungusių. Klaipėdos rajone yra daug kvartalų, kurie patys apsirūpina paslaugomis. Naujojoje Kalotėje yra kvartalas, kuris vis dar neprisijungia prie tinklų. Tačiau kvartalas turi gręžinį„, - teigė „Klaipėdos vandens“ generalinis direktorius.

Pasak jo, bendrovė sukūrė potencialių vartotojų duomenų bazę. Taip buvo sužinota, kurie namai ar butai naudojasi „Klaipėdos vandens“ paslaugomis, o kurie - ne. Tikrinimai vyksta reguliariai.

„Prieš keletą metų radome įvairių dalykų. Buvo keturių butų namas. Iš jų trys naudojasi paslaugomis, o vienas - ne. Žinome, kad Klaipėdos mieste yra apie 300 namų, kurie galėtų jungtis prie tinklų ir naudotis paslaugomis, tačiau nesijungia. Atliekos pilamos bet kur, o už tai gali būti skiriamos baudos. Mes tą informaciją perduodame Savivaldybės administracijai, aplinkosaugininkams. Šiuo klausimu galime tik informuoti atitinkamas institucijas“, - sakė L. Makūnas.

Jis priminė atvejį, kai policija Klaipėdos rajone užfiksavo iš cisternos į griovį išpilamas atliekas.

Kokia investicijų nauda?

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis numato, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra geriamajam vandeniui viešai tiekti ir nuotekoms tvarkyti nuosavybės teise turi priklausyti Savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

Teigiama, kad Klaipėdos miesto savivaldybės ir Klaipėdos rajono savivaldybės investicijos sudarytų galimybę kurti ir plėtoti infrastruktūrą, naudingą visuomenei (skatinti veiksmingą konkurenciją šalies rinkoje, gerinti viešųjų paslaugų kokybę, pasirinkimo galimybes ir prieinamumą), kurti pridėtinę vertę ir užtikrinti šią vertę kuriančios veiklos ilgalaikį ekonominį tvarumą, gauti socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių), užtikrinti veiksmingesnį Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir Savivaldybės funkcijų atlikimą.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint leidėjų sutikimo.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt