Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Sveikatos apsaugos ministerija numato įpareigoti visas savivaldybes užtikrinti skubias psichologo ar psichiatro paslaugas bandžiusiesiems žudytis.
Tvarką, kaip turėtų būti organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos asmenims, patyrusiems tyčinį savęs žalojimą, mėginusiems arba ketinusiems nusižudyti, rengė darbo grupė. Ją dar turės pasirašyti sveikatos apsaugos ministras.
Tvarkos apraše numatoma, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrintos psichologo arba psichiatro teikiamos pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugos visą parą.
Taip pat numatoma, kad jei asmuo pats kreipiasi į Psichikos sveikatos centrą, jam medicinos psichologo ar psichiatro pagalba turi būti suteikta ne vėliau kaip per 24 valandas.
Minėtos darbo grupės pirmininkės pavaduotojas, Valstybinio psichikos sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička BNS sakė, kad priėmus šią tvarką psichologinė ir psichiatrinė pagalba turintiesiems minčių apie savižudybę ir bandžiusiesiems žudytis taptų kur kas prieinamesnė.
„Mes turime turėti kuo platesnį ratą žmonių, kurie geba laiku atpažinti savižudišką riziką, mes norime užtikrinti, kad visur būtų prieinama profesionali psichiatro arba psichologo skubioji pagalba, tai yra jeigu žmogui reikia psichologo pagalbos, kad jis ją gautų per valandą ar pusantros“, – aiškino M.Strička.
Jis sakė, kad visą parą budintys psichologai kiekvienoje savivaldybėje būtų labai ambicingas planas, todėl susitarimus dėl to galėtų daryti ir kelių savivaldybių gydymo įstaigos. Tuo metu didžiosioms įstaigoms, kur tokių paslaugų poreikis didelis, turėtų pakakti finansavimo ir nuolatiniam specialistų budėjimui įstaigoje.
„Bandymai žudytis paprastai jau suplaukia į ligoninių priėmimo ir skubios pagalbos skyrius, Vilniuje tai įprastai būna Lazdynų ligoninė, išskyrus tuos atvejus, kai žmonės iš karto nuvežami į psichiatrijos ligoninę. Įstaigos gauna ir dabar finansavimą vadinamajam psichodiagnostiniam įvertinimui“, – sakė M.Strička.
Jo teigimu, suteikus skubią pagalbą, pagal numatomą tvarką, žmogui būtų siūlomos kitos priemonės.
„Po to, kai žmogui yra suteikta skubi pagalba, jis vis tiek išlieka su savo emocinėmis problemomis ir tas problemas reikia žmogui padėti spręsti, mes turime užtikrinti, kad jis nuolat gautų paramą ir pagalbą. Tai mes šiuo algoritmu taip pat stengiamės, kad užsikurtų visas mechanizmas ir susikurtų ryšiai teikti tęstinę proaktyvią pagalbą. Nes iki šiol buvusi sistema veikė taip, kad žmogus nuvažiuoja į ligoninę, jam išplauna skrandį ar sutvarsto žaizdą, ir jisai tiesiog pasilieka vienas“, – pasakojo Savižudybių prevencijos biuro vadovas.
Anot M.Stričkos, naujovė būtų atvejo vadybininko atsiradimas.
„Informacija apie bandžiusį žudytis žmogų turi būti perduodama į pirminį sveikatos lygį ir tuomet su juo susisiekia atvejo vadybininkas, jis pasiūlo, ar ateiti į savitarpio pagalbos grupę, ar kreiptis specialisto konsultacijai. Mes esame tokią sistemą išbandę keliose savivaldybėse, daugmaž tai vyksta Vilniaus mieste, panašus algoritmas veikia Kupiškyje ir Kelmėje“, – aiškino M.Strička.
Planuojama, kad nauja pagalbos teikimo tvarka turėtų pradėti galioti nuo 2018 metų pradžios.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
pagalbos-galimybia-lentela-a-3-4iniasklaidos-priemona-ms-2017-page0001.jpg