PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualu2018 m. Rugpjūčio 2 d. 15:57

Savivaldybei teks grąžinti dalį Europos Sąjungos investicijų

Vilnius

Praėjus aštuoneriems metams po viešųjų pirkimų, užbaigus Ledo rūmų renovaciją, į savivaldybę atskriejo žinia, kad teks grąžinti dalį Europos Sąjungos paramos

Etaplius SistemaŠaltinis: Etaplius.lt


47394

Teismas nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija pažeidė viešuosius pirkimus reglamentuo­jančius teisės aktus, todėl įpareigo­ta valstybei grąžinti 172 217 eurų.

img-6102-2tif.jpg

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija atmetė Elektrėnų savivaldybės apeliacinį skundą, kad panaikintų 2016 m. Vilniaus apygardos administracinio ­teismo sprendimą, kuriuo savivaldybė pripažinta netinkamai vykdžiusi viešuosius pirkimus projektams „Ledo rūmų Elektrėnuose plėtra“ ir „Elektrėnų ledo rūmų pastato energetinių charakteristikų gerinimas.“ Teismo sprendimas neskundžiamas, todėl dabar savivaldybės administracija suka galvą, kaip to mokėjimo išvengti, ar nors gauti lei­dimą pinigus grąžinti dalimis.

Baudos pasivijo baigus darbus

Viešieji pirkimai Ledo rūmų renovacijai vyko dar tuo metu, kai meras buvo Arvydas Vyšniauskas, o administracijos direktorius Henrikas Petrauskas, 2010 metais. Viešieji pirkimai vyko metų pradžio­je ir laimėtoju pripažinti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys rangovai – UAB „Ortitas“, UAB „Litana ir Ko“ ir UAB „Statybos konsultacijų ir projektų biuras“.

Įgyvendinusi projektus Elektrėnų savivaldybės administracija gavo Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau Agentūra) išvadas dėl nustatytų Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimų. O tie pažei­dimai buvo tokie: rangovas turėjo būti pateikęs įvykdytų svarbiausių sutarčių sąrašą su įvykdytais projektais, iš kurių sėkmingai būtų užbaigęs bent vieną visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcijos ar naujos statybos sutartį, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 11 mln. Lt. Konfliktas kilo dėl to, kad „Litana ir Ko“ sėkmingai buvo užbaigusi „Durpių substratų fasavimo gamyklos statybą“, bet tas objektas nepriskirtas prie visuomenės paskirties pastato, o pastatyto „Statybinių medžiagų prekybos centro“ vertė buvo 10 mln. 575 000 Lt, o ne 11 mln. Lt. Savivaldybė teismui neįrodė, kad gamykla yra visuomenės paskirties pastatas, o 10,5 mln. suapvalinus atitinka 11 mln. Lt.

Remdamasis Agentūros bei Fi­nansų ministerijos sprendimais, Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2016 m. vasario 26 d. įsakymais perskaičiavo pareiškėjui skirtiną paramą ir nustatė grąžintinos paramos sumą – (5 proc. nuo gautos paramos) 172 217 eurų.

Koją pakišo neskelbtos derybos

Viešojo pirkimo komisijos sudėtis, administracijos direktoriaus Henriko Petrausko įsakymu, buvo sudaryta iš komisijos narių, kurių pareigybių aprašuose numatyti specialieji reikalavimai, susiję su viešųjų pirkimų organizavimu. Visi komisijos nariai pasirašė nešališkumo deklaracijas. Pirmasis viešas pirkimas neįvyko, nes pagal 2013 metų audito ataskaitą, visų dalyvių pasiūlymai dėl per didelių kainų buvo atmesti ir pradėti pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Tokį pirkimo būdą UAB „Ortitas“ apskundė Vilniaus apygardos teismui, teigdamas, kad Elektrėnų savivaldybės administracija neteisėtai nutraukė atvirą konkursą, nors darbų pirkimas neskelbiamų derybų būdu vyksta pagal tas pačias atviro konkurso darbų pirkimo sąlygas. Teismas įpareigojo savivaldybės administraciją sustabdyti Ledo rūmų rekonstrukcijos darbų pirkimo neskelbiamų derybų tvarka procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Teismo sprendimas buvo leisti savivaldybės administracijai grįžti į viešojo atvirojo konkurso preliminariosios pasiūlymo eilės sudarymo stadiją, bet pagal mero K. Vaitukaičio raštą Finansų ir Ūkio ministerijoms, administracija neturėjo galimybės užbaigti pirkimų procedūrų persvarstydama tiekėjų kvalifikaciją. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba įvertino savivaldybės administracijos atviro pirkimo procedūras po Vilniaus apygardos teismo nutarties ir nustatė, kad „perkančioji organizacija (savivaldybės administracija) įvykdė Procedūras nepažeisdama Įstatymo bei kitų su viešaisiais pirkimais susijusių teisės aktų reikalavimų“. Agentūra, pagal 2013 metų audito ataskaitą, raštu informavo, kad peržiūrėjo pirkimo dokumentus ir skelbimą apie pirkimą, pateiktiems dokumentams, tiekėjų atrankos ir darbų pirkimo rezultatams pastabų neturėjo.

Nepalankūs Teismo sprendimai

Praėjus aštuoneriems metams po tų viešųjų pirkimų, per kuriuos vyko susirašinėjimai tarp savivaldybės administracijos ir teismų, paskutinis, neskundžiamas sprendimas savivaldybei labai nepalankus. Savivaldybei nepasisekė teismams įrodyti ne tik rangovo „Litana ir Ko“ tinkamumą projektui vykdyti, nors jis projektą jau buvo įvykdęs, bet ir to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba keletą kartų tikrino pareiškėjo vykdytų projektų viešųjų pirkimų eigą ir pateikė rašytines išvadas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba 2010 m. birželio 22 d. raštu Nr. 4S-2317, įvertinusi pirkimo procedūrų teisėtumą, nustatė, kad Administracija pirkimo procedūras įvykdė nepažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo bei kitų su viešaisiais pirkimais susijusių teisės aktų reikalavimų. Neįrodė savivaldybė teismui, kad projekto vykdytojui vykdant Pirkimo procedūras, Viešųjų pirkimų tarnyba, viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, įstaiga, net keletą kartų tikrino Projekto viešojo pirkimo eigą ir pateikė teigiamas rašytines išvadas.

Bet dėl Teismo sprendimų savivaldybė nenuleidžia rankų ir ieško būdų, kaip tų pinigų nereikėtų mokėti iš savivaldybės biudžeto. Neatmetama galimybė teistis su valstybe, kuri, lyg tyčiodamasi, pažeidimų nenustatė, leido sudaryti sutartį, o po visko atsibudo, surado pažeidimą ir uždėjo sankciją.

Pagalbos prašymas

Savivaldybė Finansų ir Ūkio ministerijoms išsiuntė raštą:
Elektrėnų savivaldybės administracija 2010 metais vykdė Viešojo pirkimo procedūras dėl rangovo atrankos Ledo rūmams rekonstruoti (toliau – Projektas). Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), prižiūrinti Viešojo pirkimo įstatymo nuostatų įgyvendinimą, net keletą kartų tikrino Projekto viešojo pirkimo eigą ir pateikė rašytines išvadas.

Lietuvos verslo paramos agentūra (investicijų projekto finansavimo organizacija) 2010-06-14 raštu Nr. R4-8176 (13.2.2-2.94) kreipėsi į VPT su prašymu įvertinti ir pateikti išvadą, ar Projekto viešojo pirkimo procedūros atitinka Viešojo pirkimo įstatymo nuostatas ir pagal atliktas Viešojo pirkimo procedūras gali būti sudaroma statybos rangos sutartis su paskelbtu nugalėtoju. VPT 2010-06-22 raštu Nr. 4S-2317 „Dėl viešojo pirkimo procedūrų įvertinimo“ nurodė, jog VPT, įvertinusi Projekto Viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą, nustatė, kad Elektrėnų savivaldybės administracija įvykdė Viešojo pirkimo procedūras nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo Elektrėnų savivaldybės argumentų ir sprendime nepasisakė dėl jų, priėmė nutartį, kuri aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Teisingumo teismo suformuotai teismų praktikai, Elektrėnų savivaldybės meras 2018 m. liepos 11 d. raštu Nr. 01.2-13-190 kreipėsi į Finansų bei Ūkio ministerijas, prašydamas išnagrinėti šiuos argumentus ir priimti sprendimą, pateikus teisinį ir faktinį pagrindimą, šia prioriteto tvarka:

1. Atleisti Elektrėnų savival­dybės administraciją nuo projektų finansinės korekcijos mokėjimo.
2. Visiškai ar iš dalies kompensuoti Elektrėnų savivaldybei išlaidas, susijusias su projektų finansinės korekcijos mokėjimu.
3. Išdėstyti projektų finansinės korekcijos mokėjimą lygiomis dalimis 5 metams.

Belieka tikėti, kad šį kartą savivaldybė bus išgirsta.