Išplėtus saugomą Šnipiškių vietovę, statybos galimos išlaikant jos vertybes

Nekilnojamojo turto (NT) vystytojams grasant teismais dėl išplėstos saugomos Šnipiškių teritorijos, Vilniaus miesto savivaldybė teigia, kad statybos čia gali vykti išsaugant nustatytas vietovės vertingąsias savybes.

Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas nurodė, kad taip pat ketinama rengti naują Šnipiškių specialųjį planą.

Sprendimus dėl Šnipiškių paveldo vietovės ribų išplėtimo spalį priėmė Vilniaus miesto Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (NKPVT). Ją sudaro nepriklausomi paveldosaugos, architektūros, archeologijos ir kitų sričių ekspertai.

Kultūros paveldo departamentas nekilnojamųjų kultūros vertybių registre teritorijos ribas pavadinimu „Medinės Šnipiškės“ atnaujino lapkričio viduryje.

Pasak G. Grubinsko, NKPVT aktas nėra teritorijų planavimo dokumentas – juo konstatuojama, kas vertinga saugomoje teritorijoje.

„Dabar, kai turimas šiandieninius paveldo apskaitos reikalavimus atitinkantis vietovės aktas, galima imtis rengti specialųjį planą, kuris turi aiškiai reglamentuotas viešinimo procedūras ir reikalavimus suinteresuotų grupių informavimui“, – teigė savivaldybės atstovas.

Anot jo, naujo specialiojo plano rengimą ketinama inicijuoti artimiausiu metu, tai yra „metų–pusantrų trukmės procesas“.

Statybos galimos išsaugant Šnipiškių struktūrą, vietos dvasią

G. Grubinškio teigimu, nustatyta, kad saugomą istorinio Šnipiškių priemiesčio urbanistinę struktūrą sudaro istorinis gatvių tinklas ir užstatymo morfotipai, kur išliko – istorinių valdų ribos.

Taip pat saugomi istoriniam priemiesčiui būdingi želdynai ir materialios aplinkos bei vietos gyventojų veiklų kuriama vietos dvasia, apibrėžiama kaip socialinė vietovės vertė.

Vietovėje kaip atskiri paveldo objektai saugomi aštuoni pastatai ar jų kompleksai: Kalvarijų g. 70, Giedraičių g. 27, Šilutės g. 17, Šilutės g. 13, S. Fino g. 7 / Šilutės g. 11 bei pastatų kompleksas Giedraičių g. 11, 17 ir 22.

„Kiekvienam iš šių konkrečių paveldo objektų taikomi individualūs paveldo apribojimai, o visur kitur būtina išsaugoti vietovės vertingąsias savybes, tačiau galima vykdyti visų rūšių statybos darbus“, – sakė G. Grubinskas.

Savivaldybė: NT vystytojai dalyvavo svarstymuose

Kaip gruodį „Verslo žiniose“ skelbtoje publikacijoje teigė Estijos kapitalo bendrovės „Merko statyba“ vadovas Saulius Putrimas, teismui pateiktas kolektyvinis ieškinys, kuriuo prašoma naikinti išplėstas saugomos Šnipiškių teritorijos ribas.

S. Putrimas tvirtino, kad vystytojai nebuvo informuoti apie svarstymus didinti saugomą zoną.

Teisinių ginčų su vystytojais G. Grubinskas BNS nekomentavo ir teigė, kad NKPVT posėdžiai dėl Šnipiškių teritorijos buvo vieši, juose dalyvavo gyventojai ir nekilnojamo turto vystytojų atstovai.

„Visi gyventojų ir vystytojų išsakomi argumentai, pastabos ir pasiūlymai buvo vertinami posėdžio metu, taip pat vertintos prieš posėdį raštu gautos pastabos“, – sakė savivaldybės atstovas.

Jis pabrėžė, kad kultūros paveldo apsauga yra įtvirtinta Konstitucijoje, o Europos Sąjungos lygmeniu „pripažinta kaip visuomenės interesas, esantis aukščiau nei individualūs lūkesčiai“, taip pat ji numatyta Vietos savivaldos įstatyme.

„Ne vieną kartą vykdyti Šnipiškių vietovės socialiniai ir antropologiniai tyrimai, taip pat šiemet savivaldybės vykdytos bendruomenės veiklos ir dirbtuvės rodo, kad gyventojai mato vietovės paveldosauginę vertę, unikalią vietos dvasią, nori likti gyventi rajone, vertina mažaaukštę architektūrą, želdynus, daržus ir sodus, lėtą gyvenimo būdą“, – dėstė G. Grubinskas.

Anot jo, 2021 metais patvirtinus naują Vilniaus bendrąjį planą panaikintas Šnipiškėse esančios kultūros paveldo vietovės, vadinamos Skansenu, specialusis planas.

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė lapkritį vykusioje konferencijoje tvirtino, kad specialiojo plano panaikinimo aplinkybės „turėtų būti įdomios institucijoms“.

Kaip nurodė G. Grubinskas, savivaldybė atliko šios procedūros vertinimą ir piktybinio ar neteisėto veikimo požymių nenustatė.