Savivaldybė dėl tvoros teisėtumo dar aiškinasi, tačiau smerkia už pažeistas sklypo ribas

Šiaulių miesto žiniasklaidos atstovai šiandien atidžiai klausėsi Savivaldybės administracijos direktoriaus apie pastaruoju metu nerimstančias kalbas dėl tvoros adresu Lyros gatvė 13. Verslininkų ginčą ir tvoros atsiradimą Antanas Bartulis vadina elementariu gyventojų, kaip klientų, negerbimu ir ragina iškilusias problemas spręsti civilizuotai. Tačiau Administracijos vadovas spaudos konferencijos metu prabilo apie tai, jog UAB „Šiaulių lyra“ galėjo pažeisti įstatymą, daugiau nei prieš dešimtmetį statydama priestatą, kuris galimai kirto jų turimo sklypo ribas ir įsiterpė į laisvą valstybinės žemės sklypą.

Palaiko viešojo intereso gynimą

Paskutiniu metu mieste nerimsta aistros dėl privačiame sklype pastatytos ir visuomenę gerokai papiktinusios tvoros adresu Lyros gatvė 13 Šiauliuose, o valdžia kaltinama neveiksnumu tiek gyventojų, tiek nepatogumus patiriančių verslininkų. Dėl statinio viešojo intereso gynimą yra inicijavusi ir prokuratūra.

„Dėl jos (tvoros) teisėtumo mes dar renkame informaciją, tačiau tikrai solidarizuojamės su prokuratūra, kuri kaip ir numatyta Civilinio proceso kodekse, gavusi atsakymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, matė pagrindą viešo intereso gynimui. O čia yra akivaizdžiai viešo intereso gynimas“, – žurnalistams kalbėjo Administracijos direktorius.

Anot A. Bartulio, kiek jam žinoma, Statybos inspekcija prokuroro prašymą apskundė dėl viešojo intereso gynimo šiuo atveju apskundė.

Savivaldybės administracija, jos vadovo tikinimu, laukia kuo baigsis ši situacija, tačiau, turėdama savus įgaliojus, taip pat nusprendė patikrinti tvoros teisėtumą požeminių komunikacijų atžvilgiu, kadangi miesto savivaldybės administracija yra atsakinga už statinių naudojimo priežiūrą ir turi teisę gauti iš bet kurio ūkio subjekto (taip pat ir privataus) su statinių pastatymu susijusius projektus.

„Kitas dalykas, ką ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnyba sureagavo į šitą, ir dabar, kiek mes turime informacijos, jų centrinė valdžia irgi analizuoja visą šitą situaciją: ar tikrai tokio masinio žmonių lankymosi vietoje tokie sprendiniai, kaip tvoros, nesudarys nepatogumų nelaimės atveju“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bartulis.

Administracijos direktorius sako, kad nėra paslaptis, jog tarp Lyros 13 bendrasavininkų yra užsisenėję įvairaus pobūdžio konfliktai, nesutarimai. Į vieną nesutarimą ir Savivaldybė buvo įvelta, nes taip pat yra to pastato bendrasavininkai.

„Šituos nesutarimus jei verslininkai sprendžia tokiais nesolidžiais būdais, kai pradeda kerštauti – tai aš tada užtversiu tvorą tavo klientams ir tada pasižiūrėsime, kaip pas tave klientai eis ir kaip tavo verslas seksis. Žinote, tai yra pakankamai primytivu. Šiandien jis pirkėjas gali būti „Šiaulių lyros“, kitą dieną jis gali pirkėjas, sustojęs toje pačioje aikštelėje pas kitą verslininką. Tai jei šitokie sprendimo būdai yra ir šitaip gerbiamas miestietis kaip pirkėjas, paslaugų pirkėjas, tada ir norisi pasakyti – jūs pagalvokite, pirkėjai, jeigu esate negerbiami, nemylimi ir nereikalingi, tai mieste alternatyvų yra“, – ironizavo A. Bartulis.

Tiesa, Savivaldybės administracijos direktorių labiausiai žeidžia miesto valdžiai mesti kaltinimai neveiksnumu. Esą jiems jokia paslaptis, kad savo įgaliojimų ribosite dirbanti administracija negali spręsti asmeninių privataus verslo ar savininkų konfliktų.

„Mes solidarizuojamės su prokuratūra. Nėra jokio logiško paaiškinimo ir priežasties. Labai norėtųsi „Šiaulių lyros“ paprašyti, kad problemos ne tvoromis yra sprendžiamos. Yra civilizuoti būdai spręsti problemas ir gerbkime tą pirkėją“, – žurnalistams teigė A. Bartulis.

Administracijos direktorius sakė, kad statybos leidimų tvorai nereikėjo, jei jos aukštis neviršijo vieno metro 70 centimetrų. Atsiradęs statinys šio aukščio neviršijo.

„Poziciją dėl komunikacijų mes dar aiškinamės, nes ten gali būti ESO ar kitų privačių kompanijų komunikacijos, reikia mums surinkti informaciją, kurią turime ir neturime. Šitas procesas yra, mes aiškinamės. Jeigu nustatysime, kad tvora, kaip statinys, pažeidžia kokį nors teisės aktą, tai mums atsiras argumentas reikalauti arba nugriauti tvorą, arba ištaisyti pažeidimą“, – aiškino Administracijos direktorius.

Gavusi atsakymus, Savivaldybės administracija ketina jais pasidalinti su prokuratūra, kad ši galėtų sustiprinti savo poziciją dėl viešojo intereso gynimo.

Pažeistos sklypo ribos

Šią vasarą Savivaldybėje buvo gautas prašymas iš „Šiaulių lyros“, kuriame prašyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslai – suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti su besiribojančiu žemės sklypu. Tas besiribojantis žemės sklypas yra laikoma, kad valdomas „Šiaulių lyros“.

Renkant informaciją ir pradėjus analizuoti šito prašymo tenkinimo klausimą, šis tas paaiškėjo.

„Pradėjome aiškintis, kur to prašymo esmė ir kaip turėtų būti sutvarkomi visi dokumentai, atsivertėme mūsų, Savivaldybės, stovėjimo aikštelės kadastrinę bylą ir joje matome, kad yra įsiterpęs sklypas, kuris yra tarp mūsų aikštelės ir jų žemės sklypo, ir yra toks siauras nuo 2012 metų susiformavęs intarpas. Mes pamatėme, kad į šitą intarpą įsiterpė ir „Šiaulių lyros“ priestatas, kurio matmenys išeina iš „Šiaulių lyrai“ skirto žemės sklypo ribų“, – teigė A. Bartulis, rodydamas sklypų brėžinius.

Anot jo, praeitą savaitę atlikti matavimų Savivaldybės prašymu buvo nuvykę matininkai. Jie patvirtino, kad priestatas yra įsiterpęs į svetimą sklypą, laisvą valstybinės žemės plotą.

Toliau aiškinantis situaciją, buvo surasti 2005 metų dokumentai, kai „Šiaulių lyra“ kreipėsi į Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, prašydama išduoti statybos leidimą. Objektas – antrojo aukšto užstatymas ir priestatas Lyros g. 13. Statybos leidimas buvo išduotas.

„Aiškinantis detales įdomu tapo tai, kad nors mes šiandien realų matome įsiterpusio sklypo faktą, dokumentuose, kuriais yra registruojamas šis statinys ir pateikti brėžiniai, mes matome, kad pagal juos niekas niekur neįsiterpę. Visas pastatas telpa į žemės sklypą. Ir tai sudarė pagrindą pabaigtą statybą įregistruoti Registrų centre. Susidaro klausimas tada – arba pastatas nuo sezono traukėsi arba su žeme kažkas yra negerai“, – sakė A. Bartulis.

Palyginus 2007 metų kadastrinius matavimus ir Savivaldybės atliktus matavimus, yra leistina kelių centimetrų paklaida.

„Tai mes matome, kad ne pastato parametrai traukėsi, o kažkas vyko su žeme, o su žeme, tikėtina, vyko tai, kad matininkas V. Indrelė 2007 metų rugpjūčio mėnesį, labai tikėtina, šitą liniją, per kurią kirto pastatas, buvo patrauktas į išorę. Pasirašė, kad jokio intarpo nėra, visas pastatas telpa žemės sklype ir tokiu būdu Registrų centras galėjo įregistruoti, tačiau įregistravo „Negyvenamoji patalpa-parduotuvė“. Įregistruotas yra kaip antras aukštas, nes antras aukštas jau yra nebe statinys, o patalpa esamo pastato. O apie priestatą yra visiškai nutylima“, – aiškino A. Bartulis.

Anot Administracijos direktoriaus, į valstybinės žemės sklypą priestatas yra įsiterpęs 83-84 centimetrus. Dar 2012 metais, anot A. Bartulio, „Šiaulių lyra“ kreipėsi prašydama primatuoti jai įsiterpimą, bet tuo metu nebuvo sutvarkyta Savivaldybės aikštelė ir jai skirta žemė. Kai tai buvo sutvarkyta, atsirado realus įsiterpimas.

„Taigi, turime Šiauliuose Vijūnėlės variantą. Čia esmė yra ne pažeidimo maste, o pažeidimo fakte“, – reziumavo Savivaldybės administracijos vadovas.

Tuo tarpu Savivaldybės administracijai dar 2016 metų gegužės 13 dieną Nacionalinė žemės tarnyba (centrinė būstinė) viename iš susirašinėjimų dėl šių sklypų davė atsakymą, kurį A. Bartulis žurnalistams pacitavo:

„Pažymėtina, kad pagal UAB „ Šiaulių lyra“ pateiktą informaciją ir dokumentus, nėra aišku ar statinys, kuris kerta žemės sklypo ribą, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre“.

A. Bartulis dar kartą pabrėžė, kad įregistruota buvo patalpa, bet ne priestatas. Patalpai statybos leidimo nereikia, priestatui – reikia. Todėl pagal Nekilnojamojo turto registro duomenys, neįmanoma identifikuoti šio statinio.

„Todėl ateityje, nagrinėjant klausimą dėl žemės sklypo pertvarkymo, būtų tikslinga įvertinti šiame rašte minimo statinio teisėtumą“, – toliau Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą citavo A. Bartulis.

Po metų, NŽT Šiaulių skyrius vieno iš susirašinėjimų su Savivaldybe metu, pateikė atsakymą, kad priestato pastatymu buvo pažeistas statybos įstatymas.

Konsultuosis su teisininkais

Savivaldybė žada imtis veiksmų. Pirmiausia žadama samdyti teisininkus ir išsiaiškinti tokios bylos perspektyvumą, mat tikimasi ilgo teisinio proceso, kuris gali kainuoti nemažus miesto biudžeto pinigus. Šiuo klausimu bus perkama advokatų konsultacija.

Jei paaiškės, kad perspektyva yra, neatmetama galimybė kreiptis į teismą, priklausomai ir nuo to, kokią pinigų sumą procesas kainuotų.

Vis dėlto, įstatymų laikymąsi Savivaldybė laiko prioritetu.

Neatmetama, kad verslininkų gali būti prašoma priestatą nugriauti dar ikiteisminio proceso metu. Jei verslininkai nesutiks, tuomet kitas žingsnis gali būti bylinėjimasis.

Naujienų portalas Etaplius.lt prideda iš UAB „Šiaulių lyra“ gautą pranešimą spaudai:

UAB „Šiaulių lyra“ viešas pareiškimas dėl viešojoje erdvėje skelbiamos tikrovės neatitinkančios ir klaidinančios informacijos apie bendrovę, jos veiklą ir turtą.

Dėl adresu Lyros g. 13, Šiauliuose ant UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančių statinių, įregistruotų VĮ „Registrų centras“ įrengtos apsauginės tvorelės/atitvaro, užtikrinančio automobilių ir pėsčiųjų eismo saugumą įrengimo teistumo ir pagrįstumo.
1. Apsauginė tvorelė/atitvaras – yra I-os grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybos leidimas nereikalingas. Tai konstatavo VTPSI prie AM ir kitos institucijos (prokuratūra, Šiaulių MSA, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽUM). 2. Ši apsauginė tvorelė/atitvaras įrengta išimtinai ant UAB „Šiaulių lyra“ nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies), kuriuos įrengė pati bendrovė, kuriuos įregistravo VĮ „Registrų centras“ ir kurios (registracijos) teisėtumą ir nuosavybės faktą patvirtino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-686/2016 (nuoroda internete: https://www.infolex.lt/tp/1234352). Žemės kasimo darbų įrengiant šį statinį bendrovė neatlikinėjo. Todėl esant inžinerinio statinio teisėtumo faktui, taip pat kasaciniam teismui ir net gi Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – ir NŽT) prie ŽUM raštu pripažinus bendrovės teisę nuomojamoje valstybinėje žemėje vykdyti statybas (kadangi toks sutikimas yra išreikštas bendrovę ir NŽT prie ŽUM siejančioje valstybinės žemės nuomos sutartyje) - konstatuotina, kad ant tokių teisėtai įrengtų ir įregistruotų inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies) įrengta apsauginė tvorelė/atitvaras taip pat laikytini įrengtais teisėtai. Be to, šis statinys ne tik, kad viešo intereso nepažeidžia, o priešingai - jį tik užtikrina, kadangi minėtu atitvaru yra siekiama užtikrinti ir saugų pėsčiųjų bei automobilių eismą, žmonių ir turto saugumą, padidinti automobilių stovėjimo vietų skaičių ir kt. (plačiau šia tema pasisakyta jau anksčiau skelbtoje UAB „Šiaulių lyra“ viešoje publikacijoje, nuoroda internete: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/40324-viesas-pareiskimas-kaip-paprastaseismo-atitvaras-siauliuose-nelegalia-tvora-tapo-arba-istorija-apie-tai-kaip-nemokamai-naudotis-svetimuturtu). 3. Todėl nepagrįstai ir komiškai viešojoje erdvėje Šiaulių MSA direktorius A. Bartulis nesklandžia ne tik teisine prasme, bet ir skurdžia gramatikos ir stiliaus kalba viešai vertina, kad minėta apsauginė tvorelė/atitvaras neva tai yra įrengti neteisėtai – nors tokiems teiginiams nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Šiaulių MSA ir miesto vadovų visišką nekompetenciją, akivaizdų išsilavinimo ir teisnių žinių trūkumą puikiai atspindi Šiaulių MSA vadovybės požiūris į tai, kad teisinėje valstybėje teismų sprendimai, kompetentingų valstybės institucijų išaiškinimai ir teisės aktų reikalavimai jiems visiškai nėra svarbūs, o miesto gyventojai raginami savivaliauti bei niokoti svetimą, privatų turtą, akivaizdžiai neetiškai raginama nesilankyti su bendrove susijusiuose parduotuvėse, skaldoma Šiaulių bendruomenė, atvirai daromas spaudimas Šiaulių apygardos prokuratūros vadovams ir dar apie tai meras A. Visockas drįsta viešai girtis socialiniame tinkle „Facebook“. Tokia išvada darytina dėl to, kad Šiaulių MSA direktorius, 2019-09-03 vykusios spaudos konferencijos metu, davė suprasti, kad jam būtų smagu aptariamą apsauginę tvorelę/atitvarą pasisukiojus su kokiu prietaisu ir tvorą nuimti. Ne gana to, Šiaulių MSA direktorius, aiškiai demonstruodamas savo nepagrįstą nusistatymą bendrovės ar jos valdymo organų atžvilgiu, net gi skatina chuliganizmą ir ragina miesto gyventojus nebesilankyti UAB „Šiaulių lyra“ ir su ja susijusių kitų bendrovių komercinės veiklos vietose, neįsigyti iš jų prekių ir/ar paslaugų. Taigi toks įžūlus vienas aukščiausių pareigybių savivaldybėje užimančio valstybės tarnautojo pareiškimas niekaip nekoreliuoja su tokias atsakingas pareigas einančio valstybės tarnautojo elgesio ir etikos standartais ir LR Viešojo administravimo principais, kuomet viešas asmuo iš esmės kursto neapykantą ir viešai skleidžia niekuo nepagrįstus savo asmeninius įsitikinimus ir elgiasi bei viešai pasisako ne kaip savivaldybės atstovas, o panašiai kaip gaujos vadeiva 1990 metais.


4. Ši situacija neišvengiamai verčia prisiminti dar 2004 m. Vilniaus apygardos teisme vykusią baudžiamąją bylą, kurioje tuometiniam ūkio viceministrui (šiuo metu – Šiaulių MSA direktoriui) A. Bartuliui prokuratūra buvo pareiškusi kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir tarnybinių įgaliojimų viršijimo parafuojant ir pasirašant 1999 m. sutartis su JAV bendrove „Williams International Company“ dėl bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo ir šios teisės valdyti šią įmonę perdavimo, kas vėliau 1999-2002 metų „Williams International Company“ valdymo laikotarpiu „Mažeikių nafta“ sąlygojo net 750 mln. litų (daugiau kaip 217 mln. eurų) nuostolių. Tiesa, minėta byla buvo nutraukta dėl suėjusio 5 metų senaties termino, bet pastebėtina tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė kaip tik bylos nagrinėjimo metu abiem kaltinamiesiems susirgus. Todėl akivaizdu, kad Šiaulių MSA direktorius geba originaliai spręsti įvairiausius su jo veikla susijusius klausimus, ir tai ne visada sutampa su teisėtu veikimu, etika ir valstybės tarnautojams keliamais elgesio standartais ir draudimu viršyti tarnybinius įgaliojimus. Pažymėtina, kad tokį, mūsų nuomone, susitepusį politiką Šiaulių meras vadina geriausiu visų laikų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriumi. 5. Iš viešų socialinių tinklų ir informacijos spaudoje taip pat konstatuotina, kad ne tik Šiaulių MSA kaip ji nurodo – solidarizuojasi su prokuratūra, tačiau ir miesto meras A. Visockas, skelbiasi susitikęs su prokuroru, skelbiasi turėjęs (citata): „gera pokalbį“ – tik dar kartą leidžia konstatuoti Šiaulių MS atstovų ne objektyvų situacijos matymą, o asmenines ambicijas, siekį daryti iš esmės akivaizdžiai neteisėtą poveikį prokuratūrai, nors ši privalo būti nepriklausoma, tačiau Šiaulių MS atstovai nevengia viešai kalbėti apie jų vykdomą poveikį šiai teisėsaugos institucijai. O viešai skambėję Šiaulių miesto mero A. Visocko vieši pareiškimai ir siūlymai duoti pinigų, t. y. pažadas atiduoti net visą savo mėnesio algą, kas pašalins bendrovės įrengtą atitvarą/apsauginę tvorelę, viešas teisininko ieškojimas ir žadėjimas jį nupirkti, jei šis padės Šiaulių MS atstovams pasiekti jų tikslus ir pan. – tik sustiprina abejones dėl šių asmenų kompetencijos, elementarios kultūros ir etikos bei gebėjimo spręsti miesto problemas ir valdyti miesto biudžetą, žinant viešus šių atstovų pareiškimus, kad dėl šių aptariamų įvykių dės maksimalias pastangas, samdys teisininkus ir advokatus, kad inicijuotų teisminius procesus, nepriklausomai nuo jų perspektyvumo. 6. Pastebėtina ir tai, kad iš skambaus pradėto viešojo intereso gynimo dėl apsauginės tvorelės/atitvaro įrengimo liko tik šnipštas, kuomet nors tariamai pažeistą/pažeidžiamą viešą interesą ginanti prokurorė kreipėsi į VTPSI prie AM, kad ši imtųsi kokių nors veiksmų ir ką nors padarytų įmonei UAB „Šiaulių lyra“ – tai minėta inspekcija tokį Šiaulių apygardos prokuratūros įpareigojimą apskundė kaip neteisėtą, kadangi VTPSI prie AP jau konstatavo, kad jokių pažeidimų dėl apsauginės tvorelės/atitvaro įrengimo bendrovė nepažeidė, vadinasi – nepažeidė ir viešojo intereso. 7. Tai, kad šioje situacijoje neegzistuoja ir niekada neegzistavo joks viešas interesas patvirtina ir tas faktas, kad visą šią „pirtį užkūrė“ tik trys, patalpas adresu Lyros g. 13, Šiauliuose turintys, privatūs verslininkai (UAB „Satera“, G. Stepanenkovienės įmonė ir M. Jankelis), kurie labiau iš sportinio azarto 2019 m. birželio mėnesį kreipėsi dar ir į Šiaulių apylinės teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio (c.b. Nr. e2-8272-1051/2019). Atitinkamai, Šiaulių apylinkės teismas 2019-06-12 nutartimi minėtą prašymą atmetė ir nurodė, kad (citata): „...tik žinant būsimo ieškinio reikalavimus, kuriems užtikrinti reiškiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones <...> galima tinkamai įvertinti prašymo pagrįstumą. <...> pastebėtina, kad šiuo metu pareiškėjai nėra nusprendę ir nėra konkretūs ir patys nežino, kokius konkrečiai reikalavimus planuoja reikšti atsakovui <...>.“ . Teismas taip pat nurodė, kad minėti pareiškėjai prašyme tik deklaratyviai nurodė, kad UAB „Šiaulių lyra“ neva tai: neteisėtai, t.y. pažeisdamas galiojančius teisės aktus ir neturėdamas kitų šios valstybinės žemės sklypo nuomininkų rašytinių sutikimų, ėmė realizuoti savo ketinimus dėl dalies valstybinės žemės aptvėrimo, ir kad tokiais veiksmas bendrovė neva tai pažeidė didelės dalies miesto gyventojų ir valstybinės žemės sklypo nuomininkų interesus ir kad tvoros įrengimas realiai lems žalos atsiradimą. Beje, pažymėtina, kad įvairių netikslumų šioje istorijoje yra labai daug, nors ne kartą viešai teigiama, kad esamo atitvaro aukštis yra net 168 cm, kai ištikrųjų jo aukštis svyruoja nuo 143 cm iki 150 cm. 8. Beje, joks ieškinys minėtoje civilinėje byloje ar kitoje, nors praėjo jau daugiau kai 3 mėnesiai - iki šiol ir nebuvo pareikštas, todėl akivaizdu, kad miesto vadovai ir prokuratūra gina ne viešąjį interesą, o tik trijų privačių verslininkų interesą ir galima manyti, kad „taško“ biudžeto pinigus ir švaisto darbo resursus tikriausiai ne už gražias akis. Kita vertus, minėti pareiškėjai tokiu savo nepagrįstu ir nesąžiningu kreipimusi tik patvirtino, kad visuomet naudojosi ir naudojasi UAB „Šiaulių lyra“ įrengta automobilių stovėjimo aikštele ir pėsčiųjų takais adresu Lyros g. 13, Šiauliuose, nors kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje c.b. Nr. 3K-3-239


403/2018 tai neigė, ko pasėkoje teismas padarė išvadą, kad UAB „Šiaulių lyra“ neįrodė, kad kiti verslininkai naudojasi bendrovės turtu, todėl tik dėl to teismas nesiaiškino bei bendrovei nepriteisė ir UAB „Šiaulių lyra“ reikalautų proporcingos dalies minėtų statinių priežiūros, remonto ir apšvietimo išlaidų dalies kompensacijos. 9. Reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad 2019-09-06 Šiaulių apygardos prokuratūra išplatino tokį pranešimą spaudai (cituojame jo dalį): -„Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Rita Dabužinskienė panaikino skyriaus prokurorės priimtą nutarimą dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo. Šis nutarimas susijęs su viešojo intereso gynimu dėl Šiauliuose valstybiniame žemės sklype neteisėtai pastatytos tvoros. Praėjus daugiau nei mėnesiui ir gavus papildomų duomenų, aukštesnioji prokurorė šį nutarimą panaikino ir nurodė toliau tęsti tyrimą. -Pasak R. Dabužinskienės, toks sprendimas taikyti viešojo intereso gynimo priemones yra priimtas skubotai, neišsiaiškinus visų sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių, nesurinkus išsamių duomenų apie teritorijų planavimo dokumentus, į kurių patvirtintas teritorijas patenka žemės sklypas. -Tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų kreipimesi į prokuratūrą nurodytoms aplinkybėms, susijusioms ne tik su žemės sklypo nuomininkų interesų pažeidimu, bet ir Šiaulių miesto pietinio rajono gyventojų galimai pažeidžiamiems interesams, ištirti, kuriame buvo pažymima, kad judėjimas pėsčiųjų takais yra numatytas ir Transporto organizavimo Šiaulių mieste specialiajame plane. Nagrinėjant šį specialųjį planą atkreiptas dėmesys, kad jo brėžinyje pėsčiųjų takas, kertantis prekybos centrą, nėra vientisas. Jis baigiasi vienoje prekybos centro žemės sklypų ribų pusėje ir vėl prasideda kitoje. Tai reiškia, kad nėra suprojektuoto pėsčiųjų tako, einančio per prekybos centro žemės sklypą.“ 10. Analogišką išvadą 2019-07-03 raštu nurodė ir NŽT Šiaulių skyrius, nurodant, kad Specialiajame miesto plane, pėsčiųjų takas pažymėtas nuo Lyros gatvės pusės ir nuo daugiabučių namų pusės tik iki žemės sklypo Lyros g. 13 ribos, todėl laikytina, kad bendrojo naudojimo takas specialiajame plane žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose ribose nėra suprojektuotas. 11. Todėl akivaizdu, kad nei viešo intereso, nei privataus intereso šioje vietoje nėra, tačiau, deja, bet Šiaulių MSA šią situaciją mato kitaip ir ketina atlikinėti žemės, ties įrengta apsaugine tvorele/atitvaru, kasinėjimo darbus, ieškodama ko nors, kad būtų galima ką nors padaryti, kad Šiaulių MSA vadovas kaip nors patenkintų savo asmenines ambicijas ar užsidirbtų populiarumo taškų. Įdomu, kaip jis tikisi be UAB „Šiaulių lyra“ leidimo kasinėti svetimą inžinerinį statinį? 12. Atitinkamai, atsakingai pareiškiame, kad viešai aptariama Lyros g. 13, Šiauliuose esanti apsauginė tvorelė/atitvaras buvo įrengta nepažeidus jokių teisės aktų, nepažeidžiant valstybinės žemės nuomos sutarties, įsiteisėjusių teismų sprendimų, taip pat jokių ryšio ar kitokių komunikacijų, o išimtinai įrengta ant bendrovei priklausančių inžinerinių statinių (automobilių stovėjimo aikštelės ir pėsčiųjų tako dalies), kurių teisėtumą konstatavo teismas, o ne pačioje valstybinėje žemėje. 13. Taip pat minėtas atitvaras neaptveria jokios valstybinės žemės ir neriboja patekimo į ją, o tik dalinai atitveria vieną iš keturių automobilių stovėjimo aikštelės kraštinių, tačiau jokia apimtimi neapribodama galimybės patekti į bet kurį teritorijoje Lyros g. 13, Šiauliuose esančias prekybines patalpas ar kirsti šių pastatų kompleksą, pėstiesiems siekiant eiti gyvenamųjų namų link. 14. Tai, beje raštu patvirtino ir NŽT prie ŽUM, kuri konstatavo, kad bendrovė įrengė apsauginę tvorelę/atitvarą (citata): „...ant jai nuosavybės teise priklausančių viešame registre registruotų aikštelių. Praėjimas, kuriuo galima patekti per žemės sklypą į daugiabučius gyvenamuosius namus, yra neužtvertas (paliktas praėjimas). <...> Statybos inspekcijos specialistai nustatė, kad žemės sklype pastatyta tvora yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas“. 15. NŽT Šiaulių skyrius 2019-06-28 raštu Nr. 31SD-4575-(14.31.7.) taip pat konstatavo, kad (citata): „Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartyje yra numatyta galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklype <...> atskiro žemės sklypo nuomotojo sutikimo tokiai statybai nereikia. <...> Nuomos sutarties 6 punkte buvo aptartos statybos nuomojamame žemės sklype sąlygos ir nurodyta, kad „statoma pagal statybos normas ir taisykles bei nustatyta tvarka paruoštus projektus“, todėl pagal tokią sutartį UAB „Šiaulių lyra“ turėjo teisę įstatymų nustatyta tvarka statyti statinius“.


16. Taip pat dar vienu raštu NŽT Šiaulių skyrius pripažino, kad (citata): „Pėsčiųjų takas, kuriuo galima patekti per žemės sklypą Lyros g. 13 į daugiabučius gyvenamuosius namus, yra neužtvertas (paliktas praėjimas), gyventojų judėjimas taku nebuvo ribojamas“. 17. Taip pat, NŽT prie ŽUM raštu yra nurodžiusi, kad (citata): „NŽT Šiaulių skyrius negali kreiptis į UAB „Šiaulių lyra“ ir nurodyti, kaip jai elgtis su nuosavybės teise priklausančiu turtu (nesvarbu , ar tai būtų kiemo aikštelės, ar patalpos), taip pat negali reikalauti perduoti savo turtą neatlygintinai naudotis kitiems asmenims“. 18. Taigi akivaizdu, kad Šiaulių apygardos prokuratūra, tęsdama tyrimą dėl galimo viešo intereso gynimo gina ne viešą interesą, o trijų privačių verslininkų interesą, kurie, kaip jau minėta, patys nežino ko nori, nors visgi akivaizdu, kad šie asmenys siekia ir toliau nesąžiningai nemokamai naudotis svetimu turtu, vystyti savo verslus kitų asmenų, šiuo atveju įmonės UAB „Šiaulių lyra“, sąskaita ir nepatiriant dėl tokių jokių savo išlaidų. 19. Tai, kad UAB „Šiaulių lyra“ ne pažeidžia viešą interesą o jį užtikrina, patvirtina ir tai, kad bendrovė į jos vardu registruotą automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takus nuolat investuoja, yra orientuota į saugios, tvarkingos ir gražios aplinkos kūrimą, ko, deja, negalima pasakyti apie visai šalia esančią Šiaulių MS vardu registruotą kitą automobilių stovėjimo aikštelę (jos yra sujungtos pravažiavimu), kurios Šiaulių MS absoliučiai daug metų visiškai neprižiūri, joje gausybė duobių, šiukšlių, nėra nei nubraižytų stovėjimo linijų, nei vienos pėsčiųjų perėjos ir nepaisant UAB „Šiaulių lyra“ kreipimųsi į Šiaulių MSA, kad ši sutvarkytų, bent valytų ir prižiūrėtų savivaldybei priklausančią kitą automobilių stovėjimo aikštelę – šie prašymai jau ne vieneri metai yra tiesiog ignoruojami. Taigi susidaro paradoksali situacija, kad Šiaulių MS nei pati investuoja į gerbūvio mieste ir konkrečiai Lyros g. 13, Šiauliuose ir šio žemės sklypo prieigose kūrimą, nei tai leidžia daryti greta, t.y. Lyros g. 13, Šiauliuose ir Lyros g. 5A, Šiauliuose veiklą vykdančiam privačiam verslui, nors šia aikštele naudojasi aplinkinių gyvenamųjų namų gyventojai. 20. Pažymėtina, kad be aptariamos eismo saugumą užtikrinančios apsauginės tvorelės/atitvaro, bendrovė savo vardu registruotoje automobilių stovėjimo aikštelėje taip pat sužymėjo automobilių stovėjimo vietas, taip pat nubrėžė dvi pėsčiųjų perėjas dešinėje ir kairėje jos pusėse. Taigi žvelgiant nuo Lyros gatvės pusės į Lyros g. 13 pastatų kompleksą, tai nuo greta esančios autobuso stotelės ar nuo Aido gatvės besitęsiančio pėsčiųjų tako atėję pėstieji kaip ir anksčiau gali sėkmingai patekti į bet kurias jiems reikalingas komercines patalpas ir/ar per vidinį kiemą kirsti Lyros g. 13, Šiauliai pastatų kompleksą ir patekti už žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose esantį pėsčiųjų taką, tačiau ne kertant automobilių stovėjimo aikštelę skersai (kaip tai nesaugiai buvo daroma anksčiau), o vos už ~10 metrų (kairėje pusėje) UAB „Šiaulių lyra“ įrengta pėsčiųjų perėja kirsti automobilių stovėjimo aikštelę ir eiti pėsčiųjų taku esančiu kairėje aikštelės pusėje, arba vos už ~20 metrų (dešinėje pusėje) UAB „Šiaulių lyra“ įrengta dar viena pėsčiųjų perėja kirsti automobilių stovėjimo aikštelę ir eiti pėsčiųjų taku esančiu dešinėje aikštelės pusėje, beje, būtent pro didžiulį nepasitenkinimą reiškiančių trijų suinteresuotų verslininkų komercines patalpas ir gali į jas sėkmingai užsukti prekių ir/ar paslaugų įsigyti. 21. Juokinga, o gal ir graudu dar ir tai, kad ryšium su Šiaulių apygardos prokuratūros 2019-09-06 pareiškime paskelbta informacija ir NŽT išvadomis, kurios prieinamos ir Šiaulių MSA, kad iš tiesų pėsčiųjų takas (taigi ir pėsčiųjų perėja) skersai UAB „Šiaulių lyra“ aikštelę niekada de jure neegzistavo ir kad nėra suprojektuoto pėsčiųjų tako, einančio per prekybos centro žemės sklypą – tai Šiaulių MSA direktorius A. Bartulis 2019-09-05 „Šiaulių televizija“ teiktame interviu jau kardinaliai pakeitė savo toną, ir nuoširdžiai džiaugėsi UAB „Šiaulių lyra“ sprendimais, nurodydamas, kad jis visgi visiškai pritaria, kad UAB „Šiaulių lyra“ ėmėsi priemonių pėsčiųjų eismo saugumo bendrovės automobilių stovėjimo aikštelėje Lyros g. 13, Šiauliuose užtikrinimui, kad panaikino prieš kelis dešimtmečius galbūt buvusią tariamą pėsčiųjų perėją per minėtą dabar privačią aikštelę, kuri niekada nebuvo nei pažymėta, nei registruota, o pėsčiųjų eismą nukreipė dvejomis kitomis įrengtomis pėsčiųjų perėjomis kairėje ir dešinėje automobilių stovėjimo aikštelės pusėse per pėsčiųjų takus, o ne per automobilių aikštelę (ką, beje, bendrovė padarė netrukus po apsauginės tvorelės/atitvaro įrengimo ir dar iki viešos Šiaulių MSA direktoriaus spaudos konferencijos). 22. Šiaulių MSA direktorius „Šiaulių televizija“ interviu nurodė (citata): „...ta aikštelė buvo, praėjimas, jis ir buvo panaikintas su mintimi, kad ten tikrai yra labai nesaugu, ten sakykim apeiti apylanka yra kelios dešimtys metrų, nes tą pėsčiųjų taką visada kerta įvažiuojantys-išvažiuojantys automobiliai. Tai nuolatinis yra, įtampa tų einančių žmonių ar juos tikrai mato įvažiuojantys-išvažiuojantys automobiliai ir ar nepadarys šiems pėstiesiems žalos. Dėl to ir buvo, manau, logiškas priimtas sprendimas, kadangi už kelių metrų yrą pėsčiųjų takas ir alternatyva praeiti gyventojams“.


23. Tai kadangi eskaluojama apsauginė tvorelės/atitvaras, kaip ir Šiaulių MSA direktoriaus minimos pėsčiųjų perėjos aikštelės šonuose buvo įrengti būtent tam pačiam pėsčiųjų ir automobilių eismo ir turto saugumo užtikrinimui – suprantama, kad Šiaulių MSA minėtam atitvarui šiuo metu jau visgi pritaria. Kita vertus, būtų nesuprantama, kodėl Šiaulių MSA tokiems aitvarams nesutiktų, nes analogiškus atitvarus Šiaulių MSA naudoja ir kituose miesto vietose (šalia įrengiamos Nepriklausomybės aikštės, taip pat ties naujai įrengta žiedine sankryžas ties įvažiavimu į Lyros gatvę ir kt.), kuriose pėsčiųjų takai atitveriami nuo važiuojamosios kelio dalies iki pat tų vietų, kur yra leistinas/saugus pėsčiųjų perėjimas per tokias važiuojamąsias vietas, nes perėjų kas dešimt metrų, pasak A. Bartulio, juk neįrengsi.

Dėl adresu Lyros g. 13, Šiauliuose pastatytos patalpos/ priestato išsikišimo už sklypo ribų.

24. Viešai Šiaulių MSA atstovų aptariamas jau naujas „skandalas“, t. y. dabar jau kitas „ilgai“ ieškotas pažeidimas - tai UAB „Šiaulių lyra“ pastato keliasdešimt centimetrų išsikišimas už žemės sklypo ribų ir to eskalavimas kaip neeilinio, net spaudos konferencijos verto, rezonancinio įvykio – tai dar viena absurdiškumo viršūnė, eilinis nesusipratimas ir Šiaulių MSA nekompetencijos bei, matyt, įdomesnės ir prasmingesnės veiklos neturėjimo įrodymas, kuomet pirmiau kalbama, o po to domimasi ar tai, ką nurodo pati Šiaulių MSA yra tiesa. 25. Visų pirma, tai minėtas priestatas iš tiesų formaliai išsikišęs iš Lyros g. 13, Šiauliai žemės sklypo keliasdešimt centimetrų (maksimaliai iki 80 cm.), ties viena patalpų kraštine, ko pasėkoje iš viso sumiškai yra išsikišę mažareikšmė, t.y. vos ~5 kv.m. pastato dalis. Todėl nors sunkiai suvokiama kaip Šiaulių MSA direktorius ryžtasi viešai lyginti šį paprasčiausią techninių pokyčių koordinačių matavimo sistemoje lemtą smulkią klaidą, apie kurią Šiaulių MSA dar ir pati senų seniausiai žinojo ir net pagal tai formavo naują greta esantį žemės sklypą, prilyginti su nuskambėjusiais rezonansiniais neteisėtos statybos atvejais Lietuvoje. 26. Gana komiškai atrodo Šiaulių MSA, kuri kaip „karštą naujieną“ praneša apie „ką tik nustatytą, ką tik paaiškėjusį“ faktą, kai tuo tarpu tai, kad aptariama UAB „Šiaulių lyra“ patalpa/priestatas išsikišęs iš žemės sklypo – nustatė ne Šiaulių MSA, o apie tai jai pranešė pati UAB „Šiaulių lyra“, kadangi tokią informaciją jau po daugybės metų po statinio įregistravo nustatė pati bendrovė, kuomet ji atlikinėjo Lyros g.13, Šiauliai žemės sklypo ribų kadastrinių duomenų atnaujinimą. 27. Taigi pažymėtina, kad priešingai nei viešai šia tema skelbia Šiaulių MSA – tai aptariama patalpa/priestatas buvo pastatyti visiškai teisėtai, turint visus tam reikalingus leidimus/sutikimus, buvo atlikti visi kadastriniai matavimai, buvo gautas 2007-09-04 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas (kuriame, beje, skirtingai nei teigia p. A. Bartulis, nurodyta, kad atlikti statybos darbai: „Antro aukšto užstatymas ir priestatas“, o šį pripažinimo tinkamu naudoti aktą be kitų pasirašė dar ir tuometinė apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros vyr. specialistė Šiaulių mieste ir komisijos pirmininkė Rasa Budrytė, taigi kuriai kaip ir kitiems komisijos nariams tariamas buvimas pastato dalies už žemės sklypo ribų – neužkliuvo, nes toks iš esmės ir neegzistavo) ir įregistruoti esant tuometinei informacijai, kad šis statinys yra tinkamai pastatytas valstybinės žemės sklypo Lyros g. 13 Šiauliuose ribose, kurios apibrėžtos pagal tuo metu galiojusią (nuo 1998 m.) vietinę Šiaulių miesto koordinačių matavimo sistemą. Pažymėtina, kad dar nuo 1994 m. Lietuvoje egzistavo nacionalinė LKS94 matavimo sistema, tačiau Šiaulių mieste buvo naudojama vietinė koordinačių sistema iki pat 2008 metų ir tik vėliau pereita prie nacionalinės sistemos, kurioje yra naudojami visiškai kiti principai, metodai ir t.t. Taigi sklypo ribose buvęs pastatytas statinys paaiškėjo, kad „tapo“ nebe žemės sklypo ribose pastatytu statiniu (išsikišusiu) tik todėl, kad pereinant nuo vietinės koordinačių matavimų sistemos prie nacionalinės koordinačių matavimo sistemos jokie koordinačių perskaičiavimai nebuvo vykdomi, o tiek atliekamas aritmetinis veiksmas ir tam tikri matematiniai veiksmai ir algoritmai, kas natūraliai ir sąlygojo tam tikrus neatitikimus (paklaidą) iki 0,8 m. atstumo ir aptariamas statinys „tapo“ išsikišęs iš žemės sklypo ribų, nors šis pastato kampas nėra perstatytas nuo 1998 m. Teisingumo dėlei pažymėtina, kad bendrovės žiniomis kiti Lyros g. 13, Šiauliuose esančių pastatų komplekso pastatų (kurie priklauso ir kitiems asmenims) koordinuoti kampai taip pat nesutampa su natūroje pamatuotomis ir gautomis koordinatėmis, bet Šiaulių MSA kažkodėl šių klausimų nekelia, nes tiesiog tų pastatų buvimo vieta yra kitoje žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliai pusėje, nėra taip arti žemės sklypo ribos ir todėl už sklypo ribų neišlenda. Be to, aptariamo priestato statybos laikotarpiu buvo naudojama primityvesnė matavimo įranga (gruntiniai ženklai, sieniniai reperiai, atliekami teodolitiniai matavimai,


žingsniuojama iki atskaitos taškų ir pan.), tuo tarpu atsiradus litPOS sitemai, pereita prie GPS matuoklių ir bendros matavimų sistemos, kas vėl, natūralu, jog sąlygojo tam tikras matavimų paklaidas, kuomet lyginami daugiau kaip dešimtmečio skirtumu atlikti matavimai pagal skirtingas sistemas ir priemones. Tokių analogiškų situacijų Šiaulių mieste yra galybė, tačiau, matyt, Šiaulių miesto vadovams užkliūva tik UAB „Šiaulių lyra“ ir tai jau ne objektyvumo, o asmeninių ambicijų pasekmė. 28. Pažymėtina, kad apie šią situaciją, kad apie 80 cm (tik 5 kv. m ploto) už žemės sklypo ribų formaliai išsikiša viena pastato kraštinė, Šiaulių MS buvo žinoma jau 2015 m., nes paaiškėjus šioms aplinkybėms, pati UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į Šiaulių MS atstovus, įskaitant Šiaulių miesto vyr. architektę R. Budrytę, su jais diskutavo ir aptarinėjo šią situaciją ir Šiaulių MS atstovai jokių pretenzijų dėl to iš esmės nereiškė, bet priešingai – nurodė, kad Šiaulių MSA ketina atlikti greta žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose esančio žemės sklypo formavimo procedūras (t.y. žemės sklypo, ant kurio įrengta savivaldybės vardu įregistruota kita automobilių stovėjimo aikštelė, apie kurios nepriežiūrą jau minėta prieš tai, t.y. anksčiau atsirado aikštelė, o tik vėliau atsirado žemės sklypas, bet čia jau kita Šiaulių MSA improvizacijų tema). Atitinkamai, buvo nurodoma, kad atliktus minėtą žemės sklypo formavimą, Šiaulių MSA ties bendrovės pastato įsikišimu naujo žemės sklypo neformuos, t.y. jį „apeis“, ko pasėkoje, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, esant nesuformuotam žemės sklypui (kalba eina apie ~5 kv.m. pastato įsikišimo į valstybinę nesuformuotą žemę plotą), kuris įsiterpęs tarp dviejų žemės sklypų – bus galima inicijuoti procedūras dėl tos mažareikšmės žemės sklypo dalies (apie ~5 kv.m.) prijungimo prie valdomo valstybinės žemės ploto, bet kitoje žemės sklypo dalyje šį plotą 5 kv. m sumažinus ir tokiu būdu išnuomotas valstybinės žemės sklypo dydis visiškai nepasikeistų, t. y. nepadidėtų. 29. Taigi Šiaulių MSA pastaruosius kelis metus vykdė žemės sklypo formavimo procedūras ir sąmoningai paliko minėtam pastato įsikišimui skirtą valstybinės žemės sklypo dalį (šios dalies į naujai suformuotą žemės sklypą neįtraukė) – tuo tik pripažįstant, kad ši bendrovės pastatyto statinio įsikišimas yra paprasčiausia techninė ir objektyviai paaiškinama klaida, kas savivaldybei buvo seniai žinoma ir priimti sprendimai šiai situacijai oficialiai įteisinti. 30. Todėl toks kardinalus Šiaulių MSA pozicijos ir jos pačios pripažintų faktų atžvilgiu pasikeitimas ne tik, kad stebina, bet yra ir šokiruojantis, kuomet seniai žinota informacija, pagal kurią buvo priimti sprendimai dėl valstybinės žemės formavimo ir ribų, pateikiami kaip naujai paaiškėję. Pažymėtina, kad tokio iš esmės nesąžiningo ir nepagrįsto bei neteisėto ir visuomenę klaidinančio veikimo bendrovė toleruoti neketina, šiuo metu advokatai rengia skundą dėl Šiaulių MSA direktoriaus 2019-08-27 įsakymo Nr. A-1221, kuriuo buvo sustabdytas žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliuose formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros, kurias UAB „Šiaulių lyra“ inicijavo, panaikinimo. Ypač reikšminga, kad Šiaulių MSA trukdydama sutvarkyti (sutikslinti) žemės sklypo Lyros g. 13, Šiauliai, ribas, taip užkerta kelią kelioms dešimtims nieko dėtų verslininkų, turinčių ten patalpas, sudaryti su NŽT valstybinės žemės nuomos sutartis ir dėl to šie asmenys, remiantis Šiaulių m. savivaldybės tarybos sprendimu moka net apie 10 kartų didesnį žemės nuomos mokestį nei, pavyzdžiui, UAB „Šiaulių lyra“, taigi Šiaulių MSA nepagrįstai dėl to praturtėjo. 31. Bendrovė atsakingai pareiškia, kad jokių teisės aktų nepažeidė, neegzistuoja absoliučiai jokia kaltė ar neteisėti veiksmai ar ketinimai iš bendrovės pusės, dėl ko Šiaulių MSA pretenzijos – nepagrįstos, o remiantis LR aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto STR 1.08.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 48.3. punktu, tai kuomet iki 1 m keičiama statinio vieta žemės sklype (teritorijoje) – statytojui apskritai net nėra reikalinga gauti naujo statybą leidžiančio dokumento - vadinasi, toks atstumas nėra laikytinas esminiu nukrypimu ir iš esmės yra toleruotinas dėl savo mažareikšmiškumo. Be to, Lyros g. 13, Šiauliai esančio aptariamo priestato atveju, nustatytas formalus pastato dalies nežymus išsikišimas nesukelia ir visiškai jokių neigiamų pasekmių, nes šalia šio pastato jau daugybę metų įrengta infrastruktūra, t.y. pėsčiųjų takai, pravažiavimai ir minėtas išsikišimas nevaržo nei pėsčiųjų, nei automobilių eismo, taigi šios temos apie vos ~80 cm pastato formalų ir objektyviai paaiškinamą išsikišimą bergždžias eskalavimas – tai tik dar vienas įrodymas, kad Šiaulių MSA užsiima biurokratizmu, o ne likusių verslininkų persekiojimu ir ne pavyzdžiui miestui reikšmingais projektais arba pradėtų ir visą miestą darkančių statybos darbų kontrolės vykdymu bei tų darbų užbaigimo organizavimu. 32. Be to, jokių institucijų pretenzijų nei dėl aptartos apsauginės tvorelės/atitvaro, nei dėl statinio išsikišimo iš sklypo ribos – bendrovė iki šiol net nėra gavusi.



UAB „Šiaulių lyra“ administracija