Savivaldybė apgynė šiauliečių interesus menų inkubatoriaus byloje

Šiaulių miesto savivaldybė po kelių metų bylinėjimosi pagaliau sulaukė teigiamo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo ginče su RUAB ,,Meba“ dėl žymiojo Menų inkubatoriaus žlugusio projekto pasekmių. Tam, kad įrodyti, kad pati Šiaulių miesto savivaldybė nėra solidariai atsakinga su tuometine projekto įgyvendintoja VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra, teko bylinėtis visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose ir daugelį kartų atsilaikyti prieš nesąžiningas ieškovo manipuliacijas, siekiant lengviausiu keliu prisiteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės didžiules sumas, kurios siekia daugiau nei 800 tūkst. Eur.

Ieškovė RUAB ,,Meba“ savo reikalavimą Savivaldybei, kaip solidariajai atsakovei dėl skolos pagal statybos rangos sutartį grindė aplinkybe, kad Savivaldybė buvo statytoja, pavedusi užsakovo funkcijas atlikti viešajai įstaigai, t. y. kad tarp atsakovių byloje buvo susiklostę statybos valdymo teisiniai santykiai. Be to, ieškovė teigė, kad teisines pasekmes rangos sutartis sukėlė būtent Savivaldybei, nes ji siekė įgyti iš rangos sutarties kylančias teises, pareigas bei naudą.

Lietuvos Apeliacinis teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi nusprendė, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra solidariai atsakinga ir neįgyvendinto projekto teisinės pasekmės tenka ir jai. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės RUAB ,,Meba“ apeliacinį skundą, minėta nutartimi pakeitė pirmosios instancijos sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista skola, delspinigiai, procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“, bylos dalis nutraukta, ir ją išdėstė taip:

priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių: Šiaulių miesto savivaldybės ir bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 81 439,62 Eur skolą ir 1702,95 Eur delspinigių;

priteisė ieškovei iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 116 804,28 Eur skolą solidariai su atsakove bankrutavusia viešąja įstaiga ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“, o civilinės bylos dalį dėl šios skolos išieškojimo iš atsakovės bankrutavusios viešosios įstaigos nutraukė, bankroto byloje patvirtinus atitinkamą ieškovės reikalavimą;

priteisė ieškovei solidariai iš atsakovių Šiaulių miesto savivaldybės ir bankrutavusios viešosios įstaigos ,,Šiaulių regiono plėtros agentūra“ 5 proc. procesines palūkanas;

kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis ir papildomą sprendimą paliko nepakeistus.

Žinant aplinkybę, kad VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra realiai bankrutavusi, visos pasekmės buvo nukreiptos į Šiaulių miesto savivaldybę, kuri antstolio raginama dalį teismo sprendimo įvykdė ir sumokėjo daugiau nei 120 tūkst. Eur. RUAB ,,Meba“.

Tačiau, Šiaulių miesto savivaldybė apskundė antstolio veiksmus bei kreipėsi kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą. Šiame teisme pavyko sustabdyti tolimesnį Apeliacinio teismo sprendimo vykdymą, be to, po civilinės bylos išnagrinėjimo, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties dalį, kuria pakeista Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, panaikino ir šią bylos dalį grąžino nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos apeliaciniam teismui) iš naujo.

Perduodama bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Lietuvos aukščiausiojo teismo civilinių bylų teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad būtina atskleisti Šiaulių miesto savivaldybės teisinį statusą šiame ginče ir atskleisti, ar pastaroji buvo statytoja ir pavedė užsakovo funkcijas VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūrai. Šis teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 14 punkte įtvirtinta, kad statinio statybos valdymas yra toks statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Teismas akcentavo, kad teismų praktikoje formuojamas aiškinimas, kad jeigu statybos valdytojui pavedamos užsakovo funkcijos, valdytojas gali veikti tik statytojo (įgaliotojo) vardu, nes jis neatitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant galima būtų savarankiškai įgyvendinti statytojo (užsakovo) teises. Atitinkamai statybos valdytojui neatsiranda teisinių pasekmių iš statybos rangos sutarties, jos kyla tikrajam statybos rangos teisinių santykių dalyviui – statybos valdytojo atstovaujamam statytojui. Statybos valdytojas už netinkamą įsipareigojimų vykdymą savo atstovaujamajam (statytojui) atsako kaip atstovas, taip pat dėl sutartinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims nevykdymo neigiamų pasekmių kyla ne jam, o atstovaujamajam (statytojui). Statybos valdytojas kaip statytojo atstovas neturi pareigos sumokėti už priimtus statybos darbus, suteikti statybvietę ir neatlieka kitų statytojo funkcijų, nes negali būti laikomas savarankišku užsakovu, o yra tik tikrojo užsakovo (statytojo) įgaliotinis.

Grąžinus civilinę bylą atgal nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, pastarasis sudėjo visus taškus šioje istorijoje ir iš naujo kvalifikavo statybos valdymo teisinius santykius ir priėmė naują 2020 m. balandžio 9 d. nutartį byloje, kuria nusprendė:

Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria civilinė byla ieškovės, restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ ieškinio dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos sumos, kuriai patvirtintas kreditorinis reikalavimas, nutraukta, iš dalies pakeisti ir išdėstyti ją taip: „Civilinės bylos dalį pagal restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ ieškinio reikalavimą dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos bankrutavusiai viešajai įstaigai „Šiaulių regiono plėtros agentūra“, nutraukti.

Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ ieškinio reikalavimą dalyje dėl 116 804,28 Eur skolos Šiaulių miesto savivaldybei, atmesti.“

Kitą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą, bei priteisė Šiaulių miesto savivaldybės administracijai iš restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ 6 954,84 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus ir aštuoniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, bei nusprendė taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą – įpareigoti ieškovę, restruktūrizuojamą uždarąją akcinę bendrovę „MEBA“, grąžinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, kas iš jos išieškota ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „MEBA“ naudai, pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje – 120 632,51 Eur (vieną šimtą dvidešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt du eurus ir penkiasdešimt vieną euro centą).

Šiuo nauju Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo aiškiai konstatuota, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra solidariai atsakinga su bankrutavusia VšĮ Šiaulių regiono plėtros agentūra. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, ieškovė RUAB ,,Meba“ neturėjo pagrindo manyti, kad statytoja šiuo atveju yra savivaldybė ir (ar), kad savivaldybė įgaliojo veikti savo vardu viešąją įstaigą, todėl ieškovė ir neturi reikalavimo teisės į savivaldybę ieškovės nurodomais pagrindais.

RUAB ,,Meba Šiaulių miesto savivaldybei yra iškėlusi dar tris civilines bylas, kuriose reikalaujama šimtatūkstantinių sumų, iš kurių dvejose jau buvo priimti palankūs Šiaulių miesto savivaldybei sprendimai, tačiau pastarieji buvo apskųsti RUAB ,,Meba“. Dar vienoje byloje priimtas preliminarus sprendimas, dėl kurio Šiaulių miesto savivaldybė yra pateikusi prieštaravimus. Šios civilinės bylos buvo sustabdytos, kol bylą išnagrinės Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nes bylose buvo keliamas tas pats klausimas, ar Šiaulių miesto savivaldybė yra solidariai atsakinga dėl kilusios žalos RUAB ,,Meba“.

Matome, kad po Lietuvos Aukščiausiojo teismo sprendimo ir bylos grąžinimo, Lietuvos apeliacinis teismas pateikė aiškų situacijos kvalifikavimą ir nusprendė, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra solidariai atsakinga. Ši byla bus pagrindu atnaujinti likusias civilines bylas ir įrodinėti, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra solidari atsakovė.

Šiaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas ir Savivaldybės teisininkai principingai nesutiko su RUAB ,,Meba“ siūlymais sudaryti taikos sutartis bylose, kai buvo siūloma sumokėti RUAB ,,Meba“ ir baigti civilinį ginčą taikiai. Naujasis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas tik parodė šios pozicijos teisingumą.

Šiuo metu Savivaldybė ėmėsi veiksmų dėl skubaus atgręžtinio reikalavimo patenkinimo.