Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: ELTA
Beje, jeigu kokioje nors balsavimo patalpoje dar yra rinkėjų, jiems leidžiama baigti balsuoti. Baigus balsuoti visiems balsavimo patalpoje esantiems rinkėjams, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi uždaryti balsavimo patalpą ir paskelbti balsavimo pabaigą.
Rinkėjų balsų skaičiavimą apylinkės rinkimų komisijoje organizuoja ir jam vadovauja šios komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas. Rinkimų kodeksas numato, kad apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas turi teisę įspėti bet kurį balsavimo patalpoje esantį asmenį, trukdantį komisijai dirbti, arba šios komisijos narį, netinkamai atliekantį savo pareigas. Komisijos pirmininko reikalavimų nevykdantis, įspėtas asmuo gali būti pašalinamas iš balsavimo patalpos.
Savivaldos rinkimus Lietuvoje stebi beveik 5200 stebėtojų. Jie turi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, fiksuoti galimus rinkimų pažeidimus ir pranešti apie juos.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvavo 16 politinių partijų ir 32 politiniai komitetai. Jų atstovai varžėsi dėl 1498 savivaldybių tarybų narių ir 60 merų mandatų.
Išrinktu meru laikomas kandidatas, kuris pirmą kartą balsuojant gavo daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų, jeigu rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų rinkėjų, išrinktu laikomas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/5 visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Jeigu pirmą kartą balsuojant mero rinkimuose nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, ne vėliau kaip po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas. Jame dėl mero posto varžysis du kandidatai, gavę daugiausia balsų balsuojant pirmą kartą.
Savivaldybių tarybų rinkimų daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, nepaisant juose dalyvavusių rinkėjų skaičiaus.
Kandidatų sąrašas gali gauti mandatų, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 4 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis (ar jam prilygintas) kandidatų sąrašas – jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 6 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Jos sprendimas dėl galutinių rinkimų rezultatų ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų dienos oficialiai skelbiamas Teisės aktų registre.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose teisę balsuoti turėjo 2 milijonai 385 tūkst. 262 rinkėjai.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, savivaldos rinkimuose dalyvavo 48,97 proc. rinkėjų.
Rinkimų dieną prie balsadėžių atėjo 39,56 proc. piliečių, dar 9,41 proc. gyventojų savo rinkiminę valią pareiškė iš anksto.
Bendras pirmojo rinkimų turo aktyvumas šiek tiek didesnis nei praėjusių savivaldos ir merų rinkimų metu. 2019 m. savo balsą pirmajame savivaldos rinkimų ture atidavė 47,8 proc. piliečių: rinkimų dieną balsavo 41,55 proc., o iš anksto 6,25 proc. rinkėjų.