Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Vieni trokšta savanoriauti, kiti išskėstomis rankomis jų laukia savo organizacijose, tačiau surasti vieniems kitus sekasi sunkiai. Kodėl? Ką reikia daryti, kad savanoriai atsidurtų ten, kur galėtų ne tik padėti kitiems, bet ir ugdyti save kaip asmenybę? Atsakymų į šiuos klausimus šiandien ieškojo į diskusiją apie savanorystę susirinkę ugdymo įstaigų, organizacijų atstovai ir savanorių koordinatoriai.
Savanoriai ir organizacijos ieško vieni kitų
Šiauliuose ir rajone, kaip ir kitur, savanoriams veiklos – apstu. Bėda ta, kad mokyklų atstovai ne visada žino, kur galėtų nukreipti savanoriauti norinčius moksleivius, o jų laukiančios organizacijos taip pat nežino, kaip juos surasti ir pakviesti pas save trumpalaikei ar ilgalaikei savanorystei. Šią spragą mėginama užpildyti, kuriant bendrą sistemą, kurioje būtų aiškus savanoriavimo modelis, leisiantis šiai veiklai ateityje vystytis kur kas intensyviau.
Šiuo metu yra vykdomas projektas „Savanorių koordinavimo centras Šiaulių mieste ir rajone“. Jaunimui rengiami seminarai, kuriuose kalbama apie savanorystę, jos pagrindinius principus. Tačiau bendros informacijos visuomenei iš tiesų trūksta, tad esminis diskusijos tikslas buvo sužinoti vieniems apie kitus, išgirsti lūkesčius, dominančius klausimus ir kartu ieškoti galimybių bendradarbiauti.
Pasitarime dalyvavo Šiaulių miesto ugdymo įstaigų atstovai. Visi jie vieningai akcentavo moksleivių norą aktyviai dalyvauti savanoriškose veiklose, tačiau pastebėjo, kad neretai susiduriama su sunkumais, ieškant, kur galima save realizuoti. „Norime mokytis savanoriauti, norime savanoriauti, rasti vietų, veiklos, nes iš tiesų pirmos, antros klasių mokiniai yra labai energingi ir labai nori tai daryti. Tik nežinome, kur eiti, kur ieškoti, ką daryti, kad galėtume savanoriauti“, – sakė Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos atstovė Rasa Malinauskienė.
Pasitarime netrūko ir organizacijų, norinčių priimti savanorius, atstovų. Pagalbos laukia socialinės įstaigos, pvz., globos namai ir „Motinos Teresės šeimų namai“. „Globos namai turi keturis padalinius, mums savanorių reikia visur. Mes jų neturime, bet norime turėti“, – kalbėjo globos namų socialinė darbuotoja Justina Pinčiauskaitė.
O informacijos apie savanorystės galimybes galima rasti www.buksavanoriu.lt, www.savanoriaujam.lt ir feisbuko paskyroje „Savanoriai Šiauliuose“. Visi, norintys savanoriauti, turėtų registruotis šiuose puslapiuose ir sekti feisbuko paskyrą, kurioje skelbiamos savanorystės Šiauliuose ir rajone galimybės, kita naudinga informacija. Taip pat galima susisiekti su projekto koordinatore Giedre Brazlauskaite el. paštu savanoriai.siauliuose@gmail.com ir tel. 8 612 07 080.
Koks turėtų būti savanorystės modelis?
Savanorių mentorė Betina Gaertner įvardijo, kas yra svarbu, siekiant kokybiškos savanorystės. Savanoriška veikla turi būti organizuota: bendradarbiauti turi savanorius koordinuojanti organizacija ar mentorius, pats savanoris ir priimanti organizacija. „Savanorystė yra ir mokymosi procesas. Tas žmogus nori įgyti patirties, žinių, tad koordinuojanti organizacija turi padėti rasti vietą, kuri atitinka jo lūkesčius, ir nuvesti į tą organizaciją. Pirmasis pokalbis turėtų vykti trise“, – akcentavo B. Gaertner.
Šiaulių rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Neringa Vilčinskaitė apgailestavo, kad kol kas rezultatai nedžiugina, nors galimybių ir ryšių ieškoma nuolat. „Mes, kaip jaunimo reikalų koordinatoriai, įgyvendiname valstybės politiką savo mieste. Vienas iš 2018 metų prioritetų yra savanorystės modelio kūrimas. Mes galvojame su Šiaulių rajonu bendradarbiauti, kartu kurti tą modelį. Gal nuo 2019 metų išeitų susitarti su Švietimo ir mokslo ministerija dėl 0,25 stojamojo balo už ilgalaikę savanorystę. Taigi, mums reikia ir priimančių organizacijų, ir savanorių koordinavimo centro. Kol kas numatyta, kad tai turėtų būti nevyriausybinė organizacija. Veiklos Šiauliuose ir rajone yra labai daug“, – kolegei antrino Šiaulių miesto jaunimo reikalų koordinatorė Dalia Vietienė.
Pagal naują modelį moksleiviai turės savanoriauti pusmetį po 10 val. per savaitę, o savanorius priimančios organizacijos privalės akredituotis.
Galimybė turėti didesnį stojamąjį balą išties padėtų motyvuoti moksleivius užsiimti savanoriška veikla. Tiesa, mentorė Indrė Samytė pabrėžė, kad šiuo atveju labiau akcentuoti reikėtų ne balų svarbą, o patirtį, kurią įgis savanoriai. Tai turėtų būti geriausias stimulas savanoriškai veiklai: „Svarbu kalbėti ne apie balą, bet apie įgyjamą patirtį.“
Savanoriai – ne konkurentai
Organizacijų, priimančių savanorius, yra, tačiau pastebima, kad ne visos pasirengusios juos priimti tinkamai. Eidamas savanoriauti, jaunas žmogus turi savo lūkesčių, deja, ne visuomet jie pateisinami. O priežastis paprasta – organizacija pati turi aiškiai suformuluoti, ką savanoriai veiks, kokia bus nauda, ką organizacija gali jiems pasiūlyti. „Labai svarbu, kad priimančios organizacijos komanda žinotų, kodėl pas juos ateina savanoriai, ką jiems siūlys organizacija. Svarbu todėl, kad neatsirastų tokių darbuotojų, kurie manys, jog savanoris kažkada užims jų darbo vietas. Kad nežiūrėtų į jį kaip į konkurentą“, – pasakojo B. Gaertner.
Jaunimas, besidomintis savanoryste, pirmiausia pabrėžia žinių troškimą ir pagalbą sau, t. y. ieško veiklos, kuri jiems padėtų ugdyti savo asmenybę. Organizacija savo ruožtu turi nuspręsti, ką savanoris veiks jam numatytoje vietoje, kokios bus užduotys, dienotvarkė, kuriame skyriuje savanoriaus ir pan. Būtina skirti žmogų, kuris savanoriui padėtų koordinuoti veiklą ir įsilieti į komandą.
irsncs19025.jpg
socmin-logo.png
18671752-641570529386299-1660383716231239395-o.jpg