Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Nuo sekmadienio gyvensime žiemos laiku. EPA-ELTA nuotr
Etaplius.lt BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Nors buvo siūloma nuo 2021-ųjų atsisakyti sezoninio laiko keitimo Europos Sąjungoje, visgi naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje bus vėl pereinama į žiemos laiką. Laikrodžiai 4 val. ryto bus persukami valanda atgal.
Dar 1980 m. visos ES valstybės narės nutarė, kad du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – šalyse būtų persukamos laikrodžio rodyklės viena valanda. Sprendimas buvo grindžiamas esą tai padės racionaliau išnaudoti šviesųjį paros metą.
Vis dėlto laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontroversiškas diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
Pagrindinės diskusijos kilo dėl laiko persukimo neigiamos įtakos žmogaus savijautai, esą sutrikus žmogaus biologiniam laikrodžiui, atsiranda įtampa, nemiga ir tampa sunkiau susikaupti. Apie tai prakalbo ir psichologai, draudimo bendrovės, fiksuojančios dėl išsiblaškymo sukeltus įvykius.
Kontroversiškai kalbėjo ekonomistai, kurie kėlė klausimą dėl laiko persukimo įtakos viešųjų įstaigų darbui. Anot jų, sutrumpėjus šviesiam paros laikui, reikėtų daugumai viešųjų įstaigų pakeisti darbo laiką, prisitaikant prie visuomenės poreikių. Be to, tai galėtų turėti įtakos laisvalaikio paslaugų sektoriui.
Visgi 2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Europarlamentarai siūlė, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Vis dėlto siūlymas pritarimo nesulaukė.
ELTA