Sausra rodo savo nagus – derlius bus mažesnis, o kainos gali išaugti

Sausra Lietuvoje smarkiai kirto daržovių ir grūdų augintojams. Daržams ir pasėliams nepaprastai trūksta lietaus. Vieni rajono žemdirbiai jau skambina pavojaus varpais, kiti daržus bando gelbėti laistydami. Tiesa, prognozuoti būsimą derlių ir kainas daugelis kalbintų ūkininkų nesiryžta.

Situacija nevienoda
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas, Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis sako, kad situacija su grūdinėmis kultūromis jų bendrovėje nėra labai bloga.
„Vos atvėsus ir pas mus Griškabūdyje palijus, žieminiai pasėliai šiek tiek atsigavo. Trečiadienį apžiūrėjau juos, tai ir lapeliai geriau atrodo. Situacija su vasariniais pasėliais nėra labai gera, augalai kovoja su sausra, jau vietomis geltonuoja pasėlių ploteliai. Kol kas didelės tragedijos mūsų ūkyje neįžvelgiu, visgi lietaus labai reikia“, – teigia P. Puskunigis.
Jo nuomone, jei dar dvi savaites nebus lietaus, rajono žemdirbiai gali patirti nemenkų nuostolių.
Pasak pašnekovo, ne tik Lietuvoje, tačiau ir visoje Europoje grūdinės kultūros kenčia nuo sausros, dėl to pakilo supirkimo kainos. Tačiau bendrovės vadovas neskuba sudaryti ankstyvų sutarčių. Jo nuomone, gali žūti pasėliai, o neįvykdžius sutarčių bus tik blogiau. P. Puskunigis pabrėžė, kad jiems yra aktuali pašarų gamyba, todėl pasidžiaugė, kad šiais metais orai leido pasigaminti pašarų gyvuliams.
O štai Voniškių žemės ūkio vadovas Henrikas Braškys situaciją laukuose įvardijo kaip tragišką.
„Prie Nemuno esančiuose laukuose iki augalų šaknų lietus nepateko. Išbertos trąšos net neištirpo. Pasėliai pradėjo gelsti. Po praėjusių šlapių metų dirvos struktūra daug prastesnė. Mano gyvenime taip dar nėra buvę. Padėtis labai sudėtinga“, – kalbėjo žemdirbys.
Jis pasakojo, kad po praėjusio lietingo rudens vietoj sunykusių žieminių kviečių teko atsėti vasarinius, tai šie šiuo metu vos per pirštą aukščio. Neaišku, ar iš viso subrandins grūdus. Pasak H. Braškio, net šilumą mėgstantys kukurūzai vietomis pageltę. Žemdirbys svarsto: jei birželį nebus lietaus, dalį derliaus praras.

Bulviakasis vėluos
Pasak naumiestiečio bulvių augintojo Mindaugo Valaičio, situacija bulvių laukuose yra sudėtinga, nes šio krašto ūkininkai lietaus visai nesulaukė.
„Jau turėtume galvoti apie ankstyvųjų bulvių kasimą, tačiau šiuo metu jas dar laistom, kad būtų ką kasti“, – teigė M. Valaitis.
Jis svarsto, kad jei sausra tęsis dar kokias dvi savaites, plotuose, kur pasodintos vėlyvesnės bulvės, derlius sumažės radikaliai. Naumiestietis pasakojo, kad Kėdainių rajone ūkininkai jau kasa bulves, nes ten palankesnės žemės. Jo žodžiais, didmeninėje prekyboje bulvių kaina už kilogramą gali svyruoti apie 60–70 centų, kitose prekybos vietose gali šoktelėti iki 2 eurų už kilogramą.
Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos narys, Kriūkų sen. ūkininkaujantis Martynas Laukaitis tvirtina, kad daugelio Zanavykijos daržininkų laukuose situacija nėra pati geriausia.
„Pavasaris atėjo staiga, dabar laukuose jau per sausa. Kiek pajėgiam, bandom savo ūkyje daržoves laistyti. Ankstyvos pavasarinės sėjos daržovės jau sudygusios, vėlyvos – dar ne. Prognozuoti derlių dar anksti. Daržovių kainas nustatom ne mes, o rinka reguliuoja“, – teigė M. Laukaitis ir pridūrė, kad kol kas derlius dar niekur neprapuolė.
Pasak jo, derlius gali būti mažesnis, bet daug ką lems oro sąlygos.

Sėjo, bet nedygsta
Jau penkiolika metų daržoves auginantys šakiečiai Romaldas ir Roma Drevininkaičiai laukia, kada laukus palaistys lietus. Apsilankius ūkininkų laukuose, vaizdas tikrai nedžiugina: kyšo vienas kitas burokėlių, morkų daigelis, tik trijų hektarų svogūnų laukas šiek tiek gražiau žaliuoja.
„Prastai dygsta. Praėjusį šeštadienį šiek tiek palijo, tačiau saulė greitai išdžiovino laukus. Daržovės šiuo metu jau turėjo būti sulapojusios. Jei palytų, vėlyvos veislės morkos, burokėliai sudygtų ir užaugtų“, – pasakojo R. Drevininkaitienė.
Ūkininkė prisiminė, kad pernai šiame lauke rudenį teko užarti vandenyje paskendusius svogūnus, kitame plote – morkų derlių.
„Griebiesi už šiaudo. Naktimis bandėm laistyti laukus, bet kur ten prilaistysi tokius plotus. Atsimenu, kad prieš gerą dešimtmetį panaši sausra buvo. Tuomet turėjom braškyną, tai laukas vynu atsiduodavo, nebuvo ką skinti, viskas taip išdžiūvę buvo“, – pasakojo R. Drevininkaitienė ir pridūrė, kad kiekvienais metais gamta daržininkams pateikia staigmenų.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“