PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Birželio 19 d. 11:51

Sausmedžių ūkį puošia danieliai

Vilkaviškis

Šį pavasarį Rima Valaitienė savo valdose pasodino 8 tūkstančius sausmedžių sodinukų. Autoriaus nuotr.

Dangyra ApanavičienėŠaltinis: Etaplius.lt


135650

Stirniškiuose (Vilkaviškio r.) gyvenanti Rima Valaitienė pirmoji rajone įkūrė valgomųjų sausmedžių uogyną. Moteris savo ūkyje laiko ir būrį danielių.

Tinginių uogos

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo deklaruota vos apie 40 ha sausmedžių, o Vilkaviškio rajone jų apskritai niekas neaugino. Bent jau pramoniniam naudojimui. Apie šiuos uogakrūmius iš pradžių negalvojo ir R. Valaitienė. Moteris ketino auginti avietes, tačiau vėliau suprato, kad jų priežiūra ir derliaus nuėmimas gali sukelti nemažai rūpesčių. Labiausiai ją gąsdino tai, kad nuskintas avietes reikia nedelsiant realizuoti, nes jos greitai ištęžta.

Po ilgų svarstymų Stirniškių kaimo gyventoja atsisakė minties auginti šias uogas ir ėmė ieškoti kitų alternatyvų. Galiausiai moteris susidomėjo galimybe įkurti valgomųjų sausmedžių uogyną. Ją suviliojo tai, kad šių krūmų priežiūra nėra sudėtinga, o jie patys nėra reiklūs žemės kokybei bei drėgmei.

„Svarsčiau ir apie šilauoges, bet joms reikia didelių investicijų, o ir darbo prie jų yra daugiau. Sausmedžiai nėra tokie įnoringi augalai. Ne veltui jų derlius vadinamas tinginių uogomis“, – šypsojosi R. Valaitienė.

Vis dėlto ji pabrėžė, kad kol sausmedžiai visiškai suauga, darbo prie jų priežiūros netrūksta: aplink juos nuolat reikia ravėti piktžoles, pjauti žolę iš tarplysvių, genėti krūmus.

Įvairus panaudojimas

R. Valaitienės ūkyje šiuo metu auga 8 tūkst. sausmedžių sodinukų. Jie užima maždaug 2 ha plotą. Stirniškiuose įkurtas ūkis aptvertas tvora, saugančia augalus nuo keturkojų miško gyventojų. Lauke įrengta ir laistymo sistema.

„Visus krūmus pasodinome per vieną dieną. Smagu, kad esu kilusi iš didelės šeimos. Kovo pabaigoje į svečius sugužėjo visi broliai bei seserys su savo šeimomis, kurie ir padėjo viską pasodinti. Vienu metu laukuose dirbo gal 15 žmonių“, – prisiminė pašnekovė.

Anksti pasodinti sausmedžiai anksti subrandina ir pirmąjį derlių. Įprastai dar balandį šie krūmai ima žydėti, o uogos prisirpsta gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Būtent dėl to jau liepą šie augalai ima mesti lapus, pradeda ruoštis žiemai.

Sausmedis yra kryžmadulkis augalas. Dėl šios priežasties viename lauke reikia sodinti bent dviejų rūšių krūmus. R. Valaitienės ūkyje auga „Wojtek“ ir „Zoika“ veislių sausmedžiai.

Šie augalai – ilgaamžiai. Įprastai jie tarnauja 25–30 metų. Tiesa, keletą pirmųjų metų didelio derliaus iš jų tikėtis neverta. Krūmai visiškai subręsta tik per 4–6 metus. Tuomet jų aukštis siekia 1,5–2 metrus, o nuo vieno jų galima priskinti 3–5 kg uogų. Tie, kurie augina vos kelis sausmedžius, įprastai uogas skina rankomis, tačiau R. Valaitienė ketina derlių nuimti specialiu kombainu.

„Šiemet uogų greičiausiai užteks tik patenkinti savo poreikiams. Vėliau jas žadu eksportuoti didmeniniu būdu. Esame sutarę su kauniečiais, iš kurių ir pirkau sodinukus, kad kooperuosimės realizuodami derlių“, – sakė Stirniškių gyventoja.

Ji pasakojo, kad sausmedžių uogų skonis primena mėlynes. Tiesa, pasaulyje egzistuoja daugiau kaip šimtas sausmedžių veislių, todėl skiriasi ir jų uogų skoniai. Šio augalo derlius naudojamas plačiai. Iš sausmedžių uogų gaminamos uogienės, vynas, jos naudojamos konditerijos gaminiuose. Net sausmedžių lapeliai turi gydomųjų savybių, todėl iš jų daroma arbata.

Danieliai – ūkio puošmena

Sausmedžių ūkį R. Valaitienė įsirengė pasinaudodama Europos Sąjungos parama, skirta jauniesiems ūkininkams. Už tą pačią paramą į stirniškietės valdas atkeliavo ir būrys danielių. Šiandien prie jos namų esančiame maždaug 1 ha aptvare ganosi 17 vaikingų patelių, atkeliavusių iš Šilalės rajono, ir vienas patinas, pargabentas iš Keturvalakių. Palikuonių laukiama kaip tik šiomis dienomis.

Netrukus R. Valaitienė ketina įrengti dar vieną panašaus ploto aptvarą. Dabartinė teritorija šiek tiek per maža tokiam būriui raguočių.

„Erdvės jiems užtektų ir dabartiniame aptvare, tačiau maisto – ne. Kas vakarą arba aš pati, arba vyras su vaikais pjauname žolę ir vežame ją danieliams. Žiemą juos maitinome daržovėmis, mineralais, gilėmis. Stengiamės jiems sudaryti miško sąlygas, dėl to jų aptvare gausu medžių bei krūmų“, – sakė R. Valaitienė.

Moteris tikino dar negalvojanti, kur ateityje realizuos užaugintus raguočius. Ji žino tik vieną – bent jau jauniklius tikrai parduos.

„Man danieliai – labai gražūs gyvūnai. Iš pradžių planavau auginti alpakas, bet jų priežiūra sudėtingesnė, o ir pirminės investicijos – daug didesnės.

Ateityje norėčiau plėsti tiek šių raguočių bandą, tiek sausmedžių plotus. Tiesa, viskas priklausys nuo turimos žemės kiekio. Vyras jau seniai ūkininkauja. Jis augina javus bei rapsus, tačiau mūsų valdomi plotai nėra dideli. Norėtųsi juos šiek tiek praplėsti, tačiau aplinkui beveik nėra parduodamų žemių“, – kalbėjo pašnekovė.

Akivaizdu, kad moteris labai myli gyvūnus. Šalia jos namų ganosi ne tik būrys danielių, bet ir po kiemą bėgioja nedidelis veislinis anglų Nubijos ožiukas. Patys namiškiai juokauja, kad jis yra tarsi šuniukas: mėgsta užšokti ant terasos stalo, įlipti į automobilį ar sekioti lauke žaidžiančius vaikus.

Senstantys kaimai

R. Valaitienė be nuolatinio darbo bei darbo ūkyje turi ir visuomeninių pareigų. Praėjusių metų pabaigoje ji jau antrai kadencijai buvo perrinkta Stirniškių bendruomenės pirmininke. Ši organizacija vienija Stirniškių, Suvalkų bei keletą aplinkinių kaimų. Bendruomenei priklauso apie 80 narių.

Stirniškietė pasakojo, kad nemaža dalis iš jų yra aktyvūs, visada padėti pasiruošę žmonės. Jie noriai jungiasi į švenčių organizavimą, visuomenines talkas. Pavyzdžiui, neseniai visi kartu tvarkė bendruomenės namų aplinką.

„Aišku, visada norėtųsi dar didesnio aktyvumo, tačiau esu patenkinta ir tuo, ką turime. Nepamenu tokio atvejo, jog kas nors būtų atsisakęs padėti. Pagrindinė mūsų problema – senstantys kaimai. Vaikų mūsų aplinkoje auga labai mažai, nedaug ir jaunų šeimų. Kita vertus, daug kur yra panaši situacija“, – mintimis dalijosi R. Valaitienė.