Šaulys jakiškis: tautiečių bendrystė – atgaiva emigranto širdžiai

Klaipėda

„Kovinių šaulių gretose visuomet laukiami pilietiški žmonės, kurie yra tarnavę kariuomenėje, savanorių pajėgose arba baigę bazinių šaulio įgūdžių kursus ir dabar norėtų laisvai, be didesnių įsipareigojimų toliau tobulinti savo kovinius įgūdžius ir ruoštis krašto gynybai. Vardan tos!“ – į šaulių bendruomenę ragina įsilieti K. Igaris. Asmeninio archyvo nuotr.

Reporteris Gargždų BangaŠaltinis: Etaplius.lt

82424

Jakiškis Kęstutis Igaris beveik 14 metų gyveno Airijoje, kur sėkmingai kopė karjeros laiptais. Tačiau Tėvynės ilgesys ir noras prisidėti prie Lietuvos gerovės lėmė jo sprendimą grįžti į gimtinę ir įsikurti Jakuose. Vos per dvejus metus jaunas vyras aktyviai įsitraukė į Jakų bendruomenės gyvenimą, tapo Šaulių sąjungos nariu ir patriotizmą bei pilietiškumą stengiasi skleisti kasdienybėje.

Slėgė Tėvynės ilgesys

– Jau antrus metus gyveni Jakuose. Kaip vertini rajono gyvenimą, bendruomenės aktyvumą?

– Kai vis dar gyvendami Airijoje rinkomės, kur leisime šaknis grįžę į Lietuvą, ieškojome sau ne tik gražios vietos su išvystyta infrastruktūra. Man ir būsimai žmonai buvo svarbu turėti aktyvią bendruomenę. Jakų bendruomenė būtent tokia ir yra: gražiai tvarkosi aplinką, organizuoja bendruomeninius renginius, planuose yra ir mokyklėlės statyba. Jakai – gyva, besiplečianti Klaipėdos rajono dalis.

Pats esu ne tik azartiškas futbolo sirgalius, bet ir mėgėjas žaidėjas. Tad sužavėjo ir tai, kad Jakuose yra futbolo aikštelė, ir gyventojai aktyviai veikia rajono futbolo gyvenime.

– Esi veiklus Jakų bendruomenės narys. Tačiau teko paragauti ir emigranto duonos. Papasakok, kokia Tavo istorija. Kokie atradimai ir praradimai laukė svetur?

– Išvykau iš Lietuvos 2002 metais, iš karto po tarnybos Lietuvos kariuomenėje. Kadangi tarnybą baigiau lapkričio mėnesį, pradėti studijuoti buvo jau per vėlu. Tad nusprendžiau pusei metų išvažiuoti padirbėti svetur. Gyvenimas susiklostė taip, kad Airijoje išgyvenau iki 2017 metų gegužės mėnesio. Ten baigiau du universitetus, pradėjau ir vysčiau karjerą.

Per daugiau nei 14 metų, praleistų Airijoje, perpratau vakarietišką kultūrą bei politiką. Airiai – labai šilti ir savo tėvynę ne tik žodžiais, bet ir darbais mylintys žmonės. Ten vykdoma vakarietiška politika yra orientuota į eilinį gyventoją bei mažąjį verslą.

Kad ir kokia ekonomiškai stip­ri šalis būtų Airija, joje gyvenant visuomet slėgė Tėvynės ilgesys ir trūko bendrystės, būdingos tik tautiečiams, jausmo.

Patriotiškumą ugdyti rodant pavyzdį

– 14 metų – gan ilgas laikotarpis. Ko labiausiai ilgėjaisi išvykęs iš Lietuvos? Ką gimtinė reiškė nuo jos nutolus daugiau nei 2000 km?

– Esu kilęs iš itin artimai bendraujančios šeimos. Labai gailiuosi, kad nepamačiau paskutiniųjų 12 savo senelių gyvenimo metų. Mano seneliai – buvę tremtiniai. Jie manyje įskiepijo patriotiškumą ir tautinę savimonę. Manau, kad Tėvynė – tai ir yra mūsų šeima, papročiai, šalies istorija bei gamta.

– Ar gyvendami Airijoje su šeima minėdavote Lietuvos valstybines šventes?

– Valstybinės Lietuvos šventės visuomet buvo ir bus išskirtinės datos mano šeimos gyvenime, nesvarbu, kurioje šalyje gyventume. Kur bevažiuotume, mus visuomet lydi Lietuvos trispalvė.

– Ką tau reiškia būti patriotu? Kaip manai, kur slypi tikrasis pilietiškumas ir tautinė savimonė? Kaip tai skiepysi savo atžaloms?

– Tikiu, kad kiekvienas esame patriotas. Tik galbūt tai išreiškiama skirtingai. Man patrio­tizmas – tai gero pavyzdžio rodymas kitiems, kadangi gyvename visuomenėje, kurioje, mano nuomone, kol kas dar stinga bendruomeniškumo. Kiekvieną dieną galime savęs paklausti, „o ką aš šiandien padariau dėl savo Tėvynės?“ Tai gali būti sąžiningas mokesčių mokėjimas ar tiesiog nusišypsojimas nepažįstamam žmogui.

Manau, kad patriotizmas – tai savo šalies priėmimas ir pripažinimas su joje gyvenančiais piliečiais, su visais jų pliusais ir kasdienis prisidėjimas prie tos bendruomenės tobulėjimo.

Savo atžalas pirmiausia reikia ugdyti gerais žmonėmis, mokyti juos didingos Lietuvos istorijos, o svarbiausia – pilietiškumą rodyti savo pavyzdžiu.

Šalį ginti pasiruošę ginklo broliai

– Patriotizmą reiški ne tik žodžiais, bet ir darbais. Beveik dvejus metus esi Lietuvos šaulių sąjungos narys. Ką ši veikla duoda tau pačiam? Kaip Šaulių sąjungą pristatytum jaunimui?

– Esu LŠS 311-osios Priekulės šaulių kuopos narys. Man tai duoda galimybę ruoštis šalies gynybai.

Mane nuo pat vaikystės žavėjo karyba, tad baigęs mokslus stojau į Karo akademiją, o vėliau savo noru tarnavau Vytauto Didžiojo jėgerių batalione. Manau, kad kiekvienas pilietiškas žmogus turėtų žinoti, kaip prisidėtų prie šalies gynybos karo atveju. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad prie šalies gynybos galima prisidėti ne tik ginklu, tačiau ir gydyti karius, juos išvežant iš mūšio lauko, suteikiant naudingos informacijos apie priešą draugiškoms pajėgoms ir dar daug kitų būdų.

Be to, kuopa – terpė, kurioje galima sutikti patriotiškai nusiteikusių bendraminčių, kartu gerai ir turiningai praleisti laiką.

– Klaipėdoje neseniai pradėjo veikti kovinių šaulių būrys. Papasakok, kuo skiriasi jūsų veikla nuo įprastų šaulių?

– Kovinių šaulių būrys susiformavo natūraliai: šia kryptimi treniravomės jau senokai, o dabar oficialiai įsteigėme kovinių šaulių padalinį. Karo atveju koviniai šauliai nebūtų kviečiami į naujai formuojamus junginius, kaip kiti šauktiniai. Esame ginklo brolių būrys, dirbantis petys petin. Siekiame tiesiogiai dalyvauti kovoje.

Mūsų gretose visuomet laukiami pilietiški žmonės, kurie yra tarnavę kariuomenėje, savanorių pajėgose arba baigę bazinių šaulio įgūdžių kursus ir dabar norėtų laisvai, be didesnių įsipareigojimų toliau tobulinti savo kovinius įgūdžius ir ruoštis krašto gynybai. Vardan tos!

– Kaip manai, kokios savybės reikalingos norint tapti šauliu? Kuo tai praturtina jauną žmogų?

– Vienintelis dalykas, ko reikia bet kur, ne tik Šaulių sąjungoje, – tai yra noras. Kai yra noras, visa kita natūraliai dedant pastangas dėliojasi į savas vietas, kad ir kaip tai gali iš pradžių atrodyti neįmanoma.

Šaulių sąjungą būtų galima suskirstyti į dvi dalis: suaugusieji šauliai ir jaunieji šauliai. Suaugusieji dažniausiai šlifuoja jau turimus įgūdžius. O jaunieji šauliai tik formuojasi, tad organizacija ne tik leis išsiugdyti patriotiškumą, suteiks galimybę laiką leisti su pilietiškais bendraamžiais, bet ir išmokys įvairiausių gyvenimiškų pamokų, naudingų ateityje.

Šaulių sąjungoje yra ugdomas komandinis darbas, lyderystė, asmeniniai įgūdžiai ir kt. Kiekvienas doras Lietuvos pilietis gali tapti Šaulių sąjungos nariu ir save realizuoti veikdamas karybos, sporto bei kultūros srityse. Šauliškoms idėjoms visoje Lietuvoje šiandien neabejingi beveik 11 tūkstančių piliečių nuo 11 metų amžiaus. Rekomenduoju įsilieti į mūsų bendruomenę ir kartu dirbti vardan mylimos Tėvynės.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt