Šaulių sąjunga dar negavo finansavimo pilietiškumo kursams, rengia juos iš savų resursų

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių mokymo kursus devintokams organizuojanti Lietuvos šaulių sąjunga papildomo finansavimo tam nėra gavusi, juos rengia iš savo perskirstytų resursų, susiduria su įvairiais iššūkiais, sako sąjungos pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas Tadas Venskūnas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) patarėjas Ignas Gaižiūnas teigia, kad finansavimas buvo suderintas su Krašto apsaugos ministerija ir jis turėtų būti užtikrintas, kai tik jo prireiks. 

„Šiandien tikslinio finansavimo šiems kursams kol kas nėra gauta, yra perskirstyti resursai Šaulių sąjungos resursai, kurie skirti pilietiniam ugdymui, jaunų šaulių rengimui“, – antradienį LRT radijui sakė T. Venskūnas.

Anot jo, įgyvendinant programą kyla iššūkių ne tik parengti tinkamiausią kursų modelį, bet ir samdyti instruktorių, kurie vestų kursus. Kol kas sąjunga įsigijo reikiamos įrangos, kurios pakanka šiųmetėms programos apimtims įgyvendinti. 

Šiais mokslo metais Šaulių sąjunga pilietiškumo kursus turėtų surengti 10 proc. devintokų, kitais mokslo metais – pusei visų moksleivių. Planuojama, kad nuo 2024–2025 mokslo metais trijų dienų trukmės praktinis kursas bus privalomas visiems devintokams ir organizuojamas kasmet.

„Vienas iš iššūkių – kuo daugiau moksleivių turime rengti, tuo daugiau personalo turi būti dirbančio su moksleiviais. Artėjant prie 100 proc. labiausiai baimę kelia tas faktorius“, – teigė T. Venskūnas. 

Anot jo, vesti kursus instruktoriai kviečiami tiek visuomeniniais pagrindais, tiek apmokant iš sąjungos resursų.

Juos vesti kviečiami atsargos kariškiai, šauliai, karininkai. 

„Perėjus prie šimtaprocentinio rengimo, suglaudus į trumpą labai periodą gali ir iki 200 instruktorių reikėti per vieną savaitę, tačiau viską galima perskirstyti. Jei dalytume į rudens, pavasario periodus, skaičiai mažėja iki 50–60 instruktorių“, – kalbėjo pavaduotojas. 

Jo teigimu, programą lengviau įgyvendinti padėtų nuolatinės tarnybos šaulių skaičiaus didinimas. 

Tarp iššūkių T. Venskūnas nurodė ir skirtingus klasių dydžius, kurie lemia organizacinius kaštus. Mažose rajono mokyklose devintokų klases sudaro apie dešimt moksleivių, didmiesčiuose – iki 30 mokinių. 

ŠMSM ministrės patarėjas I. Gaižiūnas LRT radijui teigė, kad šis projektas yra dviejų ministerijų susitarimas. Finansavimą jam užtikrina Krašto apsaugos ministerija, o ŠMSM teko organizacinis vaidmuo. 

„Ministerijos jau tikrai yra susitarusios, susitarė dar praėjusių metų pavasarį, dabar yra įgyvendinimo klausimas. Matome didelę ir stiprią Šaulių sąjungos lyderystę, padėka, kad ėmėsi šio projekto, – sakė I. Gaižiūnas. – Finansavimas bus, kursas yra viena veiklų, kurį matome kaip reikalingą patriotiniam ir pilietiniam stiprinimui Lietuvoje.“

I. Gaižiūno teigimu, finansavimas bus tada, „kada reikės Lietuvos šaulių sąjungai“.

„Jeigu reikės šiais metais, tikrai tarsimės su Krašto apsaugos ministerija, kad būtų šiemet užtikrinta. Kitiems metam atitinkamai biudžetas planuojamas“, – teigė patarėjas.

Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas devintų klasių moksleiviams projektas pristatytas pernai gegužę. Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Lietuvos šaulių sąjunga. Kursą veda šauliai, atsargos kariai, profesinės karo tarnybos kariai.

ŠMSM duomenimis, šiemet nuo kovo pradžios iki mokslo metų galo mokymuose dalyvaus apie 3,6 tūkst., tai yra, maždaug 14 proc. visų šalies devintokų. 

T. Venskūno teigimu, norą dalyvauti kursuose pareiškė apie 20 proc. devintokus ugdančių mokyklų, tačiau visų jų Šaulių sąjunga apmokyti šiais mokslo metais nespės ir mokymus tęs rudenį.