Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Lietuvos Šaulių sąjungos nuotr.
Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt
Šių metų kovo 5 d. Lietuvos šauliams – neeilinė diena. Lygiai prieš 90 metų mirė vienas iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų – Vladas Putvinskis. Šiemet, švęsdami Lietuvos Šaulių sąjungos įkūrimo metines, šią dieną minėjo šauliai.
Praėjus 90-čiai metų nuo Vlado Pūtvio-Putvinskio mirties, prie jo kapo Kelmės kapinėse susirinko Šaulių sąjungos atstovai. Kovo 5 d. šauliai paminėjo vieno iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjų mirties metines. Senosiose Kelmės kapinėse tylos minute pagerbtas Vlado Putvinskio atminimas, prie jo kapo padėtos gėlės.
Vladas Pūtvis-Putvinskis mirė 1929 metais Kaune, palaidotas Kelmėje.
Atminimą ir pagerbimą organizavo Šaulių sąjunga.
img-2918.jpg
Užaugęs lenkiškoje šeimoje, bet suvokęs esąs lietuvis V. Putvinskis nusprendė mokytis lietuvių kalbos, tapo aktyviu kovoju prieš spaudos draudimą. Žemaitijoje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo centrą, o savo dvare Pavėžupyje – mokyklą valstiečiams ir jų vaikams, pats mokytojavo. 1919 m. birželio 27 d. Kaune su rašytoju, keliautoju Matu Šalčiu įkūrė Šaulių sąjungą, parengė jos įstatus, programą, iki 1922 m. organizacijai vadovavo.
Sau ir kitiems kėlė aukštus tikslus, savo pavyzdžiu skatino gyventi tarnaujant kilnioms idėjoms: „Idealas, kad visa tauta taptų dvasios aristokratija, kad visi būtų tėvynės gynėjai“, ‑ teigė V. Putvinskis, o prieš pat mirtį gydytojui pasakė: „Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo…“
Šaulių sąjungos įkūrėjas paliko nemaža straipsnių, filosofinio pobūdžio tekstų, grožinės literatūros kūrinių, parašytų itin vaizdžiai, bet paprastai, suprantamai, gražia literatūrine kalba.
Dar ir šiandien šauliai laikosi dešimties įsakų, parašytų V. Putvinskio: gink Lietuvos nepriklausomybę ir lietuvišką žemę, švieskis ir šviesk, stiprink valią ir kūną, būk drausmingas ir mandagus, gerbk ginklą, būk tiesus ir teisingas, tesėk žodį, būk budrus, saugok valstybės turtą, brangink šaulio vardą ir lietuvio garbę.
1928 m. V. Putvinskis buvo apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę, garbės ženklu „Šaulių žvaigždė“.
befunky-collage2-11.jpg
Prieš šimtmetį, 1919 m., V. Putvinskis įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) ir buvo išrinktas jos pirmininku. Jos tikslas buvo įtvirtinti šalies nepriklausomybę kovojant su bolševikais, bermontininkais ir lenkais.
Sąjungos nariai vadovavosi V. Putvinskio parengtais Sąjungos įstatais ir programa. 1920 m. buvo susitarta dėl Šaulių sąjungos metinės šventės. Ji buvo švenčiama birželio 23-24 dienomis (per Jonines) Kelmės valsčiaus Graužikų kaime, ant Žvėryno kalno (nebebuvo susirinkta tik 1929 m., po V. Putvinskio mirties).
Lietuvos šaulių sąjungos veikla buvo vykdoma trimis pagrindinėmis kryptimis: kultūros, sporto ir karybos. Šaulių būriuose buvo kuriami orkestrai, teatrai, vaidinimo grupės, bibliotekos, sporto klubai. Šauliams buvo keliami uždaviniai ne tik šviestis patiems, tačiau taip pat užsiimti visuomenės edukacija, tad buvo iškelta idėja visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, kur veikia LŠS padaliniai, pastatyti šaulių namus, kurie turėjo tapti visos tautos namais, tai buvo deklaruota šūkiu: „Šaulių namai – tautos namai“.
Šaulių sąjungai plečiant savo veiklą, V. Putvinskis buvo nusprendęs peržiūrėti Sąjungos narių gretas. Šio sumanymo jis nebespėjo įgyvendinti. Mirė V. Putvinskis 1929 m. kovo 5 d. Kaune, buvo palaidotas Kelmės kapinėse.
Paskutiniai jo žodžiai, pasakyti gydytojui Parčevskiui, buvo tokie: „... Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo...”.