Šauliai minėjo partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines

Tauragė

Šaulių sąjungos nuotr.

Reporteris UgnėŠaltinis: Etaplius.lt

77817

Kovo 15 d. rytas – neeilinis. Tą dieną Jurbarko rajone Lietuvos šauliai minėjo 110-ąsias partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines.

2-2.jpg

Paminėjo bunkerio paieškomis

Minint 110-ąsias LLKS tarybos prezidiumo pirmininko, 4 Lietuvos prezidento, partizanų generolo Jono Žemaičio-Vytauto gimimo metines, prie bunkerio Šimkaičių miške, Jurbarko rajone, kur Jonas Žemaitis gyveno 1951–1953 metais, rinkosi LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės jaunieji šauliai. Šiai dienai paminėti organizuota kariška veikla.

Šauliai, vadovaujami istoriko, profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus vykdė Pavidaujo būrio partizanų bunkerių, buvusių šiame miške, paiešką. Po ilgų paieškų, galiausiai juos lydėjo sėkmė – rastas vienas, pagal turimus duomenis iš trijų buvusių bunkerių.

3-5.jpg

Vakare jaukiam tautos didvyrio atminimo paminėjimui atvyko Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701-osios kuopos šauliai, Jono Žemaičio vardo Lietuvos karo akademijos karininkai ir kariūnai bei patriotinė krašto bendruomenė, kariuomenės savanoriai kūrėjai.

Skambėjo Tautinė giesmė, dainos, apie partizanų generolo gyvenimą pasakojo istorikas, daktaras Darius Juodis. Prie paminklo padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakutės.

Jonas Žemaitis-Vytautas – neeilinė asmenybė

Joną Žemaitį-Vytautą lakoniškai galima būtų pavadinti Lietuvos karininku, partizanų vadu, rezistentu, dimisijos brigados generolu. Mūsų šaliai šis asmuo – neeilinė asmenybė. Jonas Žemaitis-Vytautas buvo Lietuvos partizanų ginkluotųjų pajėgų vadas bei organizatorius, pasipriešinimo Lietuvos okupacijai koordinatorius, 2009 m. kovo 11 d. Seimo deklaracija pripažintas Lietuvos valstybės vadovu, faktiškai vykdžiusiu Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas TSRS okupacijos metais.

800px-jzemaitis.JPG

Svarbiausi biografiniai faktai

Jonas Žemaitis-Vytautas gimė Palangoje, Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje. 1926 m., baigęs šešias Raseinių gimnazijos klases, jis įstojo į Kauno karo mokyklą. 1929 m. baigė mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, ėmė tarnauti 2-ajame artilerijos pulke kuopos vadu. 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos Fontenbloartilerijos mokykloje (École d’Artillerie de Fontainebleau). Baigęs stažuotę ir gavęs kapitono laipsnį, vadovavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo, vėliau 4-ojo artilerijos pulko mokomajai baterijai.

1940 m. SSRS aneksavus Lietuvą, tęsė karinę tarnybą 617-ajame artilerijos pulke, Jonas Žemaitis-Vytautas buvo pulko mokyklos viršininkas. Karo pradžia jį užklupo Varėnos poligone. Gavęs įsakymą trauktis į Rytus, Jonas Žemaitis su grupe karininkų sąmoningai atsiliko ir pasidavė į vokiečių nelaisvę. Nepanorėjęs tarnauti vokiečiams, išėjo į atsargą ir apsigyveno Kaune, kur įsidarbino Energetikos valdyboje durpių gavybos techniku. 1941 m. gruodžio mėn. gimus sūnui Laimučiui, 1942 m. birželio mėn. su šeima persikėlė į Kiaulininkų kaimą ir iki 1944 m. kovo mėn. dirbo Šiluvos žemės ūkio kooperatyvo vedėju.

Vokiečių okupacijos metais įsijungė į rezistencinę veiklą: platino antinacinę spaudą, 1944 m. Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiuose suorganizavo apie 150 vyrų į generolo Povilo Plechavičiaus vietinę rinktinę. 1944 m. kovo mėn. buvo paskirtas Vietinės rinktinės 310-ojo bataliono vadu Seredžiuje. Gegužės mėnesį, vokiečiams sunaikinus rinktinės štabą, pasitraukė iš tarnybos ir grįžo į Kiaulininkus. Vokiečiams išformavus rinktinę, kurį laiką slapstėsi.

1280px-siluva-jonas-zemaitis-vytautas.JPG

Raudonajai armijai užėmus Lietuvą, Jonas Žemaitis-Vytautas kurį laiką slapstėsi. 1945 m. kovą jis susisiekė su Lietuvos laisvės armijos atstovais ir, davęs priesaiką, birželio mėn. įsijungė į Juozo Čeponio vadovaujamą partizanų Žebenkšties rinktinę Raseinių rajone. J. Žemaitis tapo šios rinktinės štabo viršininku.

1945 m. liepos 22 d. Virtukų miško kautynėse gavo pirmąjį kovos krikštą. Prasidėjo aktyvi Jono Žemaičio rezistencinė veikla. 1945 m. jis tapo Žebenkšties rinktinės štabo viršininku, 1946 m. rugpjūčio 20 d. – tos pačios rinktinės, pervadintos Šerno rinktine, vadu. 1947 m. gegužę buvo išrinktas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gegužės mėnesį įkūrė Jūros (Vakarų Lietuvos) partizanų sritį, tapo jos vadu.

1949 m. vasarį vykusiame Lietuvos partizanų vadų suvažiavime J. Žemaitis išrinktas LLKS tarybos prezidiumo pirmininku, taip pat laikinai ėjo gynybos pajėgų vado pareigas. Jam suteiktas partizanų generolo laipsnis. 1951 m. gruodį ištikus insultui atsisakė pareigų (jas vėl pradėjo eiti 1953 m. pavasarį) ir gulėjo paralyžiuotas Vyriausiosios vadavietės bunkeryje Šimkaičių miške (Jurbarko raj.). 1953 m. gegužės 30 d. bunkeris buvo išduotas, J. Žemaitis suimtas gyvas. 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime. Kapas nežinomas.

Jono Žemaičio-Vytauto atminimas įamžintas dokumentiniame filme „Ketvirtasis Prezidentas“. Jo garbei skirtinguose Lietuvos miestuose pastatyti koplytstulpiai, paminklai bei pakabintos atminimo lentos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt