Saulės mums reikia, bet saugaus įdegio nebūna

Mūsų šalyje vasara tokia trumpa, o saulėtų dienų tiek nedaug, kad joms atėjus skubame pagauti kuo daugiau spindulių ir gražiai paruduoti. Tačiau besimėgaudami saulės voniomis neretai pamirštame, kad jos gali būti per daug, o ultravioletiniai spinduliai ne visada naudingi. Artėjant paplūdimio sezonui Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kokių bėdų galime prisidaryti neatsargiai mėgaudamiesi saule.

Nuo vitamino D ir gražaus įdegio iki saulės smūgio ir vėžio

Saulės spinduliai sužadina įvairias teigiamas biologines žmogaus organizmo reakcijas, jie veikia mūsų nuotaiką, todėl saikingas buvimas saulėje gali padėti išvengti sezoninės depresijos. Be to, saulė grūdina mūsų organizmą.

„Mažos ultravioletinių spindulių (UV) dozės mums būtinos, kad gerai jaustumėmės ir vyktų vitamino D sintezė. Jis taip ir vadinamas – „saulės“ vitaminu, nes net iki 90 proc. jo pasigamina veikiant saulei ir tik 10 proc. vitamino D gauname su maistu. Šis vitaminas skatina kalcio apykaitą, taigi ir kaulų augimą, sumažina riziką susirgti daugeliu ligų, pavyzdžiui, alergija, gripu, diabetu, tuberkulioze, nutukimu, hipertenzija, išsėtine skleroze, inkstų bei širdies ir kitomis ligomis“, – pasakoja SAM Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Rizikos sveikatai valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, gydytoja higienistė Regina Burbienė.

Tačiau mėgautis saulės spinduliais reikia saikingai, nes oda dėl tiesioginio spindulių poveikio gali ne įdegti, bet nudegti jau per kelias pirmas valandas. Be to, galima patirti saulės smūgį. „Jis pasireiškia galvos svaigimu ir/ar skausmu, pykinimu, vėmimu, gali ištikti ūmi organizmo dehidratacija, žmogus gali prarasti orientaciją. Taip pat kyla grėsmė vidaus organų pažeidimams atsirasti. Į tai ypač linkę vaikai ir senyvo amžiaus žmonės“, – įspėja R. Burbienė. Gydytoja higienistė aiškina, kad oda turi atmintį, o saulės spindulių poveikis joje kaupiasi. „Tyrimų duomenys rodo, kad net apie 80 proc. saulės sukeltų odos pažeidimų atsiranda iki 18 metų, o jų padariniai išryškėja po 20-30 metų, tad nudegimai, patirti vaikystėje, padidina riziką susirgti odos vėžiu suaugus“, – įspėja ji ir primena, kad melanoma arba vadinamasis juodasis odos vėžys vystosi iš pigmentą gaminančių ląstelių ir tai yra agresyviausias odos vėžys, kurį aptikus vėlai, prognozės gali būti gana liūdnos.

„Ypač atsargūs mėgaudamiesi tiesioginiais saulės spinduliais turėtų būti žmonės, kurių oda labai šviesi, šlakuota ir turintys daug apgamų, – pritaria Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos edukologė Vida Dubinskienė: Jų organizme gaminasi mažiau melanino, todėl tokie žmonės labiau už kitus linkę susirgti odos vėžiu“.

Ilgalaikis ultravioletinių spindulių poveikis neigiamai veikia ir mūsų akis. „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėl ilgalaikio saulės spindulių poveikio greičiau drumstėja lęšiukas ir gana jauniems žmonėms gali išsivystyti katarakta, ar net tinklainės geltonosios dėmės degeneracija. Labai jautri ultravioletinių spindulių poveikiui yra ir oda aplink akis – joje atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės, be to, gali atsirasti ir voko navikai, dažniausiai – bazalinių ląstelių karcinoma, kuri yra viena iš pagrindinių nemelanominio vėžio rūšių“, – ypatingai pamėgusius saulės vonias įspėja R. Burbienė.

Skirtingų spindulių poveikis nevienodas

Gydytoja higienistė pasakoja, kad saulės spinduliai – elektromagnetinės bangos, kurių spektras priklausomai nuo bangos ilgio ir skirstomas į matomąją šviesą, infraraudonuosius spindulius ir ultravioletinius spindulius (UV). UV spinduliai dar skirstomi į A spektro (UVA) spindulius, B spektro UVB spindulius ir UVC spektro spindulius.

„UVA spinduliai yra ilgiausi. Jie prasiskverbia giliau į odą bei pažeidžia kolageno ir elastino skaidulas, dėl to sutrinka odos atsinaujinimo procesai. Būtent dėl UVA spindulių poveikio vyksta vadinamasis fotosenėjimas, mūsų oda paranda spalvą, tampa suglebusi, formuojasi raukšlės. Be to, silpnėja organizmo imuninė sistemą. UVB spinduliai, kurie gali negiliai prasiskverbti į išorinį odos sluoksnį, vadinamą epidermiu, ir yra tie spinduliai, nuo kurių mūsų oda įdega arba nudega“, – aiškina R. Burbienė, itin dideliems saulės vonių mėgėjams primindama, kad ilgalaikis šių spindulių poveikis gali tapti pagrindine odos vėžio priežastimi. O UVC spinduliai yra trumpi – jie dažniausiai neprasiskverbia pro ozono sluoksnį ir nepasiekia mūsų odos.

Kaip įdegti, bet ne nudegti

Prasidėjus šiltajam metų sezonui daugelis skubame pasideginti, bet pamirštame, kad po žiemos mūsų oda būna jautresnė tiesioginiams saulės spinduliams ir galime ją stipriai nudeginti. Kad taip nenutiktų, R. Burbienė pataria naudoti apsaugos priemones, bet pabrėžia, kad specialūs apsauginiai kremai ir losjonai nuo saulės skirti ne tam, kad galėtumėte ilgiau joje būti, bet tam, kad apsaugotų mus nuo tiesioginių saulės spindulių.

„Kasdienei apsaugai tinka apsaugos priemonė su SPF 15, o būdami saulėkaitoje – paplūdimyje ar lauke – rinkitės SPF 30-50+ ir būtinai apsaugančius nuo UVA ir UVB spindulių. Vienam kartui jo reikėtų 2 mg/cm² arba 2 valgomųjų šaukštų visam kūnui. Išsitepkite juo likus 30 min. prieš einant į saulę, o kas 2 val. tepkitės kremu pakartotinai. Taip pat pasitepkite kiekvieną kartą išsimaudę ar po gausesnio suprakaitavimo, kadangi vanduo, oras ir smėlis sumažina jo efektyvumą“, – pataria ji. Ypač saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių reikia naujagimius ir kūdikius, kurių iki šešių mėnesių apsauginiais kremais nuo saulės tepti negalima.

Gydytoja išsklaido mitą, kad intensyvioms saulės vonioms odą galima „paruošti“. Dirbtinės „saulės“ ji apskritai pataria vengti: „Įdegis soliariume prieš išvykstant atostogauti tikrai nepadės, nes jis atitinka apsaugos faktorių viso labo tik SPF 2-3, o dirbtinių spindulių vonios metu patiriamas intensyvus UV spinduliuotės poveikis“.

„Saugaus įdegio nėra, – pabrėžia R. Burbienė. – Įdegimas odoje pasirodo po to, kai pažeidžiama ląstelių deoksiribonukleorūgštis (DNR). Pažeista DNR siunčia informaciją, kad organizmas turi pradėti melanino gamybą. Mokslininkai nustatė, kad nestiprūs DNR pažeidimai atsikuria per 24 val., todėl saikingai būdamas saulėje ir darydamas ilgesnes pertraukas tarp deginimųsi sveikas žmogus nepatirs sunkių pasekmių“.

Jei saulės buvo per daug…

Saulės spindulių sukeltas nepageidaujamas poveikis pasireiškia ne iš karto, todėl grįžus iš paplūdimio patariama apžiūrėti visa savo kūną, o vėliau kartoti tai kas mėnesį, ypatingą dėmesį atkreipiant į tai, ar nepakito pigmentinės dėmės ir apgamai. O jei pastebėsite pakitimų, nedelsdami apsilankykite pas savo gydytoją. Bet kai kurie požymiai, kad saulės buvo per daug, išryškėja jau tą patį vakarą. „Jei oda parausta, tampa karšta, pradeda skaudėti ar perštėti praėjus kelioms valandoms po deginimosi saulėje, vadinasi, jūs ne įdegėte, o nudegėte. Jei tai tik nedidelis paraudimas – dar nieko baisaus, o jei iškyla skaidraus skysčio prisipildžiusios pūslės – patyrėte antro laipsnio nudegimą ir po kurio laiko ims luptis oda“, – nemalonumus, kurie ištinka pernelyg atkaklius įdegio gerbėjus, primena V. Dubinskienė.

Jei oda tik paraudo, ji rekomenduoja dėti šalto vandens kompresus arba sudrėkinti paklodę šaltu vandeniu ir susukti į ją nukentėjusįjį. Bet jeigu iškilo pūslės, jokiu būdu negalima jų prakiurdyti, kad nepatektų infekcija ir nekiltų dar daugiau bėdų. „Geriau uždėkite sterilų tvarstį“, – pataria ji. Specialistės pataria priemonėmis nuo nudegimo pasirūpinti iš anksto – prieš rengiantis į paplūdimį, kad vakare pajutę nesaikingo mėgavimosi saule pasekmes galėtumėte iš karto jas panaudoti ir sumažinti varginančius odos tempimo, perštėjimo, deginimo ir skausmo pojūčius. Bet geriausias būdas apsisaugoti nuo nudegimo saulėje ar saulės smūgio – saugotis tiesioginių jos spindulių. R. Burbienė ir V. Dubinskienė rekomenduoja saulės atokaitoje dėvėti natūralaus pluošto audinius, rinktis nepersišviečiančius šviesių atspalvių drabužius, kuriu apsaugos faktorius SPF 15 – 50 yra didesnis negu persišviečiančių (SPF< 15), o ant galvos užsidėti plačiabrylę skrybėlę. Jei įmanoma – vasarą reikėtų vengti stiprios, tiesioginės saulės šviesos, o nuo 11 iki 16 valandos, kai jos spinduliai yra kenksmingiausi, geriausia būtų likti šešėlyje.

Nepamirškite ir akinių nuo saulės – nešioti juos pavasarį ir vasarą turi tapti įpročiu. Akiniai nuo saulės būtinai turi būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru, o apie tai turi būti nurodyta akinių ženklinime, pvz., UV 400. SAM ir SMLPC specialistai pabrėžia, kad lęšiai ir paprasti akiniai neapsaugo akių nuo ultravioletinių spindulių poveikio.