Saulės Laikrodžio aikštės remontas – nei pakartas, nei paleistas

Prieš beveik du mėnesius Savivaldybė viešai paskelbė ketinanti nutraukti sutartį su Saulės Laikrodžio aikštės rekonstrukcijos darbų rangovu ir skelbti naują konkursą. Jis iki šiol nepaskelbtas, sutartis nenutraukta, aikštėje nepajudinta nė viena trinkelė, o terminas darbams užbaigti, kad neprarastume Europos Sąjungos paramos, vis trumpėja.

Po rangovo ekspertizės – nemalonūs siurprizai

Šiauliečiai Saulės Laikrodžio aikštės remonto darbų pradžios tikėjosi dar šių metų pavasarį, tačiau jie taip ir neprasidėjo.

Rekonstrukcijos eigą sujaukė darbų rangovo UAB „Račkausko Agrotech“ atlikta ekspertizė. Paaiškėjo, kad 1983 m. rengtame techniniame projekte autorius klaidingai nurodė aikštės amfiteatro suolelių gylį: šie buvo įleisti vos 35–40 cm po žeme, nors projekte nurodytas 60 cm, o rekomenduojamas – 120 cm gylis.

UAB „Račkausko Agrotech“ direktorius tąkart aiškino, kad suolelius, iš viso sudarančius apie 500 metrų, reikia išardyti ir įrengti iš naujo. „Jeigu ne, aš turėsiu ten 5-erius metus gyventi palapinėje ir tuos suolelius taisyti: oras keisis, jie „vaikščios“, – komentavo direktorius.

Problemų kilo ir dėl melioracijos. „Melioracijos vamzdeliai yra mūriniai. Buvo numatyta juos praplauti, išvalyti, bet praktiškai su jais jau nieko nebepadarysi, reikia iš naujo perkloti“, – sakė P. Račkauskas.

Sužaidė asmeninės ambicijos?

Rangovas pareikalavo keisti konkurso sąlygas, nes įgyvendinti rekonstrukciją už numatytą 600 tūkst. Eur sumą nebūtų pavykę. Miesto meras Artūras Visockas tąkart patvirtino, kad netikėtai atsiradusių papildomų darbų atlikimui reikėtų beveik tokios pačios sumos – 400 ar 500 tūkst. Eur.

Keblų klausimą gegužės mėnesį ėmėsi spręsti Savivaldybės Projektų įgyvendinimo priežiūros taryba, kuriai pirmininkauja pats A. Visockas.

Jos nariai svarstė kelias alternatyvas: nutraukti sutartį ir iš naujo skelbti konkursą, patobulinti projektą, likti prie esamojo ir atskirai pirkti papildomus suolelių tvarkymo darbus (nenutraukus sutarties, teisiškai nebūtų galima iš to paties rangovo pirkti papildomų darbų) ar apskritai rengti visiškai naują techninį projektą.

Šeši iš septynių Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos narių nubalsavo sutartį nutraukti ir iš naujo skelbti konkursą. Nuo balsavimo susilaikė vienintelis Denis Michalenko. „Man kilo daugiau klausimų nei buvo duota atsakymų, dėl to ir susilaikiau. Atrodė, kad posėdis sušauktas labai skubotai“, – svarsto jis.

Politiniuose užkulisiuose tuo metu kalbėta, jog A. Visockas nebuvo patenkintas konkursą laimėjusia UAB „Račkausko Agrotech“: ši įmonė buvo vienintelė konkurso dalyvė, o jos direktorius bendravo su projektą kuravusia bendrapartiete liberale Giedre Mendoza Herrera.

Po mėnesio, po metų...

Žinia, kad sutartis su rangovu nenutraukta, naujas konkursas nepaskelbtas, D. Michalenko gerokai nustebino. „Pirmą kartą apie tai girdžiu. Bet jeigu Projektų įgyvendinimo priežiūros taryba sprendimą priėmė, o jis nėra vykdomas, pavadinčiau tai administracijos aplaidumu“, – teigia politikas ir priduria, kad šis aplaidumas gali brangiai kainuoti – juk spaudžia terminai.

Nenutrauktoje sutartyje su UAB „Račkausko Agrotech“ numatyta Saulės Laikrodžio aikštę rekonstruoti per 24 mėn., keturis iš jų skiriant projektavimo darbams. Tam, kad neprarastume ES paramos, darbai turėtų būti atlikti iki 2018 m. lapkričio pabaigos, t. y., per 16 mėn.

Nepaisant to, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Projektų valdymo skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė teigia, kad rizikos prarasti ES paramą nėra, o paklausta, kada gi pagaliau prasidės Saulės Laikrodžio aikštės remonto darbai, atsako lakoniškai: „Jeigu sutartis nebus nutraukta, darbai turėtų prasidėti per artimiausią mėnesį. Jeigu bus nutraukta – kai įvykdysime naujas viešųjų pirkimų procedūras.“

Meras: „Taip ir turi darytis projektai“

Kodėl iki šiol nėra nutraukta sutartis? I. Džiaugienė aiškina, kad šiuo metu analizuojami techninio aikštės projekto darbo projekto dalies sprendimai.

Meras aiškina, kad rangovas nėra iki galo paruošęs pačio projekto. „Rangovas nėra užbaigęs tų darbų, kuriuos privalėjo padaryti. Kai užbaigs, bus du keliai. Arba jis už tas lėšas, kurias laimėjo, darys projektą, arba sutartis bus nutraukta. Žinoma, mes galėtume priversti rangovą dirbti, bet iš to nieko gero nebus, nes neturėsime kokybės. Šiuo atveju aš esu dėkingas rangovui, kad jis pradinėje stadijoje pasakė apie visas gresiančias bėdas. Aš manau, kad taip ir turi darytis projektai. Abi pusės turi kalbėtis labai aiškiai. Šiuo atveju abi pusės ir kalba labai aiškiai“, – sako jis.

Beje, nors A. Visockas akcentuoja kokybę, švaistyti pinigų aikštės suoleliams neketina.

„Pirkimo sąlygose buvo įrašyta, kad suolelius reikia labai lygiai išrikiuoti vertikaliai ir horizontaliai. Norint tai padaryti, reikia turėti tam tikrus pagrindus, kurių, kaip paaiškėjo, realybėje nėra. Todėl reikėtų viską iškasti, iš naujo perdėti betoną. Kilo klausimas, ar verta tai daryti, nes pagrindai – tokie, kokie yra dabar – laikys dar daug metų. Tikrai neverta švaistyti pinigų, darbą galima padaryti ant jau esamų pagrindų. Tačiau tai neatitinka pradinės pirkimo užduoties. Dėl to ir reikėtų nutraukti sutartį, kitaip suformuluoti pirkimo užduotį, nereikalauti, kad suoleliai būtų išrikiuoti idealiai. Galbūt įmanoma sutarties nenutraukti, persitarti su rangovu, kad jis į viską pažiūrėtų kūrybiškai ir projektą įgyvendintų už jau laimėtą sumą“, – sako meras.

Deja, bet išsiaiškinti rangovo kūrybinio potencialo nepavyko – P. Račkauskas į klausimus apie Saulės Laikrodžio aikštės rekonstrukciją neatsakė. „Nenoriu detalizuoti šitų reikalų, nebūsiu gandonešis“, – nedaugžodžiavo jis.

Tiesa, pridūrė, kad 24 mėnesių terminas darbams įgyvendinti – tik sutarties sąlyga, kuri nebūtinai atspindi realią situaciją. „Žinote, vieni dirba greičiau, kiti lėčiau“, – teigė jis, tačiau paklaustas, ar pakaktų 16 mėn. užbaigti rekonstrukciją, nuo tiesaus atsakymo išsisuko.