REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2020 m. Gegužės 13 d. 12:29

Saulės jėgainės Kaune bus ne tik ant mokyklų stogų

Kaunas

Asociatyvi nuotr.

Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt


130086

Valstybės skelbto konkurso kriterijus atitikusioms 77-ioms Kauno įstaigoms bus paskirstyti 4 milijonai eurų, kuriuos Aplinkos ministerija skyrė miestui iš Klimato kaitos programos. Šias lėšas numatyta investuoti į aplinkai draugiškų saulės elektrinių įrengimą ant visuomeninės paskirties pastatų.

Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė beveik pustrečio šimto prašymų skirti finansavimą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose. Praėjusią savaitę atrinktas ir patvirtintas 191 projektas. Jų bendra vertė – 10 milijonų eurų. Tikimasi, kad projektus įgyvendinus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija šalyje sumažės iki 172 tūkst. tonų.

Iš saulės šviesos generuojama elektros energija neišskiria žmogui ar aplinkai kenksmingų medžiagų, todėl šis būdas laikomas vienu iš gamtai draugiškiausių. Universalios saulės jėgainės nereikalauja papildomo ploto – jos integruojamos ant pastatų stogų bei sienų. Klimato kaitos programos lėšomis finansuojama pastatų modernizacija ir investuojama į energijos vartojimo bei efektyvumo didinimą, aplinkai draugiškų technologijų – biokuro katilų, šilumos siurblių bei saulės jėgainių – įrengimą, visuomenės informavimą bei konsultavimą klimato kaitos klausimais.

Anot Kauno miesto savivaldybės pranešimo, 40 procentų visų projektų, atitikusių programos kriterijus, sudaro šio miesto vaikų darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinika, Greitosios medicinos pagalbos stotis), vaikų globos namai. Konkurso subsidijomis taip pat ketina pasinaudoti „Žalgirio“ arena, Kauno technologijos universitetas, Kauno kolegija, Tardymo izoliatorius bei pati Kauno miesto savivaldybė, numačiusi pasitelkti saulės jėgaines ant savojo administracijos pastato stogo. Iš viso Kauno mieste esantiems objektams patvirtintas 3,99 mln. eurų finansavimas.

„Ant 69 Kauno mokyklų ir darželių stogų planuojame įrengti fotovoltines saulės jėgaines, kurių gaminama energija bus panaudota bendroms pastato reikmėms. Šiuolaikinės technologijos bus pažįstamos ne tik iš vadovėlių ar pasakojimų, bet ir realios patirties. Auganti kauniečių karta galės nuo mažens naudotis alternatyviais energijos šaltiniais ir taip įvertinti jų naudą. Dabartinės investicijos ilgainiui atsipirks su kaupu, o tvarūs pastatai užtikrins geresnę gyvenimo kokybę kauniečiams.

Visas pasaulis gręžiasi į žaliąją energetiką, ir Kaunas – ne išimtis. Siekiame efektyviai panaudoti atsinaujinančius išteklius, rinktis aplinkai mažiausiai kenkiančius sprendimus, savo veikloje mažinti energijos sąnaudas bei išskiriamą CO2 kiekį“, – teigė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Daugiau kaip 77 Kauno pastatų įrengtų saulės elektrinių galia svyruos nuo 25 kW iki 145 kW, sakoma savivaldybė pranešime. Iš visų jų net 71 objektas yra Kauno miesto savivaldybės. Miesto indėlis įgyvendinant kiekvieną iš projektų vidutiniškai sudarys apie 30 proc. bendros vertės.

Kaunas pelnytai gali būti laikomas žaliu miestu daugeliu prasmių: ne tik tuomet, kai kalbama apie „Žalgirio“ spalvas, bet ir apie palaipsniui mažinamą energijos suvartojimą pastatuose, puoselėjamus bei atnaujinamus miesto parkus, skverus bei kitas žaliąsias erdves. Darnaus judumo idėjos Kaune sulaukė ir tarptautinio pripažinimo. Trejus metus „Like Bike“ iniciatyvą tęsianti Kauno miesto savivaldybė ir toliau skatina miestiečius naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis – dviračiais. Vis labiau populiarėja elektra varomos transporto priemonės, diegiamos naujovės viešajame transporto – atnaujinti troleibusai, perkami hibridiniai autobusai. Kompaktiškumas ir orientacija į kokybinius pokyčius klimatui, sveikatingumą bei oro kokybės gerinimą ženkliai prisideda, kad su kiekviena diena miestas taptų palankesne vieta gyventi ir patogiai dirbti.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA